Gydant, nėštumo išeitys palyginamos su sveikų moterų nėštumo išeitimis. Kitas antro tipo CD rizikos veiksnys yra fizinės veiklos nebuvimas ar nepakankama fizinė veikla. Insulinas lispro yra trumpai veikiantis insulinas, kurio poveikis daug trumpesnis negu standartinio bazinio insulino.

Kodėl detemiras svoriui neutralus, nėra aiškiu.

Meniu Cukrinis diabetas Etiologija ir patogenezė. Cukrinis diabetas gali išsivystyti dėl sunkių psichinių ir fizinių traumų, ūminių ir lėtinių infekcinių ligų gripo, anginos, tuberkuliozės, sifilio ,nutukimo, bendros aterosklerozės ypač pagyvenusiems asmenimspankreatito, gerybinių ir piktybinių kasos navikų, cistų, intoksikacijos anglies monoksidu, švinu, alkoholiu, hipovitaminozės ypač Bi. Kartais jis būna paveldimas.

Įrodyta, kad detemiras pasižymi stipriu signaliniu poveikiu eksperimentinių gyvūnų pagumburiui. Jo lipofilinės savybės ir gebėjimas prasiskverbti pro smegenų barjerą išskiria jį iš kitų insulinų. Nėra visiškai aišku, ar šis centrinis poveikis turi įtakos kūno svoriui. Insulinas lispro yra trumpai veikiantis insulinas, kurio poveikis daug trumpesnis negu standartinio bazinio insulino. Tačiau jis sukelia panašų svorio padidėjimą kaip ir bazinis insulinas abiejų CD tipų pacientams.

Kita vertus, lispro, vartojamas vienas, svorį veikia mažiau negu glibenklamidas: lispro grupėje 0,7 kg sumažėjo, glibenklamido — 0,3 kg padidėjo. Insulinas aspartas yra trumpai veikiantis insulinas, kuris sukelia svorio augimą.

Vartojamas vienas, sukelia 0,4 kg svorio prieaugį. Vartojant mišraus poveikio insuliną, pasitaiko daugiau hipoglikemijos epizodų,o tai gali paaiškinti svorio didėjimą.

Kai insulinas aspartas vartojamas vienas, jis sukelia mažesnį svorio augimą negu tada, kai derinamas su SK. Insulinas glulizinas. Panašus į kitus du trumpai veikiančius insulinus, o svorio padidėjimas panašus į bazinio insulino, kai leidžiamas prieš valgį. Tačiau viename iš tyrimų pacientams, sergantiems 1 tipo CD, po valgio sušvirkštas glulizinas sukėlė mažesnį svorio augimą negu prieš valgį bazinis insulinas. Pramlintidas Pramlintidas yra amilino analogas.

Jis lėtina skrandžio ištuštinimą, slopina gliukagono sekreciją po valgio ir sumažina kalorijų suvartojimą slopindamas centrinį apetitą.

Skydliaukės, endokrininės ligos

Pramlintidas patvirtintas vartoti kartu su valgio insulinu, kad pagerėtų glikemija po valgio. Pridėjus pramlintidą prie stabilaus gydymo insulinu, 2 tipo CD pacientai neteko daug svorio vartojant μg dozę prieš kiekvieną valgį, bet mažesnės dozės neturėjo tokio poveikio. Panašiai ir pacientams, sergantiems 1 tipo CD, kurie buvo gydomi pramlintido 60 μg 3 arba 4 kartus per parą kartu su insulinu, svoris sumažėjo 1,3 kg, palyginti su 0,7 kg padidėjimu placebo grupėje.

II fazės tyrimai parodė galimą teigiamą poveikį nutukimui gydyti, kai pramlintidas derinamas su leptinu.

Susiję straipsniai

Jis stimuliuoja insulino gamybą bei išsiskyrimą iš kasos beta ląstelių ir slopina gliukagono gamybą kasos alfa ląstelėse bei sekreciją. Šis nuo glikemijos priklausomas dvejopas mechanizmas ir skrandžio ištuštinimą sulėtinantis poveikis pagerina glikemiją po valgio. Pridėjus eksenatido prie metformino, SK ar jų derinio lėmė didelius teigiamus svorio pokyčius.

Svorio sumažėjimas buvo ryškesnis vartojant didesnę dozę — 10 μg du kartus per parą. Su metforminu derinamas eksenatidas, svorį sumažino labiau negu derinamas su SK.

Palyginti su glargino ir geriamųjų vaistų deriniu, eksenatidu gydomi pacientai neteko vidutiniškai 1,8 kg, o glarginu priaugo vidutiniškai 1,8 kg.

Analizė parodė, kad eksenatidas su geriamaisiais vaistais lėmė svorio mažėjimą daugumai pacientų 73 proc. Tik nedidelei daliai pacientų, gydomų eksenatidu, svoris nesumažėjo.

Liragliutidas kol kas Lietuvoje nekompensuojamas — lgai veikiantis, vieną kartą per parą švirkščiamas GLP-1 analogas. Tiesioginiuose lyginamosiose tyrimuose su trumpai ir ilgai veikiančiu eksenatidu eksenatidas LARliraglutidas efektyviau mažino glikemiją glikozilintą hemoglobiną HbA1c abiejose tyrimuose, o svorio mažėjimas buvo ryškesnis gydant liraglutidu nei ilgai veikiančiu eksenatidu Buse JB et al.

Kitame tiesioginiame lyginamajame tyrime liraglutidas buvo efektyvesnis mažinant HbA1c ir ženkliau mažino svorį, lyginant su trumpai veikiančiu GLP-1 liksisenatidu Kapitza et al.

Diabetes Obes Metab Jan Lyginant liraglutidą su DPP-4 inhibitoriumi sitagliptinu tiesioginėje lyginamojoje studijoje, nustatyta, kad liraglutidu gydyti pacientai turėjo ir mažesnį HbA1c, ir mažesnį svorį Pratley R et al. Lancet ;— Šiais metais liraglutidas buvo rekomenduotas JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnybai FDA patvirtinti nutukimo gydymui, tačiau didesne, 3 mg, doze negu vartojama CD gydyti 1,8 mg. Yra keletas šios klasės vaistų, iš kurių Lietuvoje turime sitagliptiną, saksagliptiną ir vildagliptiną.

DPP -4 inhibitorių veikimo mechanizmas: GLP-1 koncentraciją padidina 2—3 kartus, dėl to skatinamas insulino išsiskyrimas iš beta ląstelių, tačiau priklausomai nuo glikemijos, todėl, priešingai negu SKnesukelia hipoglikemijos. Panašiai kaip eksenatidas, DPP-4 inhibitorius pagerina valgio glikemiją slopindamas gliukagono sekreciją, tačiau nesumažina svorio. Jo poveikis kūno svoriui daugelyje tyrimų yra neutralus. Sitagliptinas stabilizuoja GLP- 1 kiekį po valgio; todėl jo bendras poveikis svorio atžvilgiu daugiausia yra apsauginis, o ne indukcinis.

Vildagliptino ir saksagliptino tyrimuose taip pat įrodyta, kad jie svoriui neutralūs, o kai kuriuose nustatytas minimalus svorio sumažėjimas 0,5 kg. Apibendrinimas Naujose CD valdymo gairėse vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip gydant CD sumažinti antidiabetinių vaistų nepageidaujamą poveikį.

Tyrėjai stengiasi toliau tobulinti glikemiją mažinančius vaistus, nesukeliančius svorio augimo. Ekspertų nuomone, alternatyvus algoritmas, kuriame dėmesys kreipiamas ne tik į HbA1c, bet ir į kūno svorį, hipoglikemijos profilaktiką, geriausiai atitinka individualizuoto gydymo koncepciją.

Toks gydymas būtų naudingas ir ekonomiškai. Supratimas, kaip kiekvienas CD vaistas veikia svorį, gali padėti gydytojams išmintingai pasirinkti geriausią vaistų derinį, galintį mažinti kūno masę, nepakenkiant CD kontrolei.

Gydytoja paaiškina, ką turime žinoti apie diabetą 11 04 Gydytoja paaiškina, ką turime žinoti apie diabetą Skydliaukės, endokrininės ligos Troškulys, odos ir gleivinių sausumas, silpnumas, vangumas, svorio mažėjimas, regos pablogėjimas, dažnas šlapinimasis — simptomai apie kuriuos kartais net nepagalvojama, kaip apie simptomus. Dažnas iš mūsų panašius kūno procesus priskiria skubančio gyvenimo, poilsio trūkumo, ar netinkamos mitybos pasekmėms. Ieškome pasiteisinimų ir paaiškinimų, tačiau kartais šie požymiai gali signalizuoti apie daugelio ignoruojamą ligą — cukrinį diabetą. Būtent apie cukrinį diabetą kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja, endokrinologe Nijole Morkvėniene.

Lietuvoje gydytojai iš dalies turi galimybę rinktis iš kelių naujesnių ir veiksmingų vaistų, kurių poveikis svoriui neutralus ar jį mažinantis. Norint kad svoris mažėtų, reikėtų pridėti metforminą ar jo dozės padidinti iki mg, nebent yra kontraindikacijų, nes hipoglikemija pasitaiko retai.

Sulfonilkarbamidai skatina didėti svorį, todėl norint jį koreguoti dozė turi būti mažinama ar jų neskiriama, ypač jei pacientas laikosi dietos, nes mažesnio kalorijų kiekio sulfonilkarbamidais gydomiems gali įvykti hipoglikemija.

Jei sulfonilkarbamidų skiriama, pirmenybė teiktina prailginto atsipalaidavimo formai.

Naujienos apie sveikatą Ar galite numesti svorio dėl hipoglikemijos Kardiovaskulinis hipoglikemijos poveikis Vienas iš pagrindinių nepageidaujamų reiškinių, susijusių su DCCT tyrime taikyta intensyvia insulino terapija, buvo padidėjęs sunkios hipoglikemijos dažnis, kai reikėjo išorinės pagalbos. Kai kurių pogrupių, apibrėžtų pagal tyrimo pradžios rodiklius, sunkios hipoglikemijos rizika buvo ypač didelė, įskaitant vyrus, paauglius, tiriamuosius, kurių organizme nebėra liekamosios C peptido sekrecijos, ir tiriamuosius, kuriems anksčiau buvo hipoglikemija. Atliekant Maksimalus kavos svorio netekimas buvo pranešta apie tokias fizines hipoglikemijos pasekmes kaip koma ir traukuliai, o apie kardiovaskulines pasekmes pranešta nebuvo.

Tiazolinedionai labai pagerina jautrumą insulinui, tačiau paprastai daro didelę neigiamą įtaką kūno masei. Jie nesukelia hipoglikemijos, bet dozė turėtų būti gerokai sumažinta. Tačiau nėra reikalo visai nutraukti gydymą dėl didelės jų naudos glikemijai. Tyrimais įrodyta, kad menka nėščiosios mityba, mažas naujagimio gimimo svoris lemia mažesnę beta ląstelių masę jos gamina insulinątodėl sumažėja insulino rezervas ir padidėja polinkis susirgti antro tipo CD.

Cukrinio diabeto simptomai Antro tipo cukrinis diabetas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, todėl dažnai diagnozuojamas vėlai, kartais per atsitiktinį tyrimą, nustačius padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje ar šlapime.

Besivvystantį antro tipo diabetą nurodo gliukozės tolerancijos sutrikimas ar sutrikusi glikemija nevalgius plačiau apie tai rašoma prie diagnostikos. Gliukozės tolerancijos sutrikimas ir antro tipo cukrinis diabetas glaudžiai siejasi su kitais metabolinio sindromo požymiais.

Hiperglikemija ir svorio kontrolė

Susirgus antro tipo cukriniu diabetu, ligos pradžioje dėl hiperinsulinizmo organizmas stengiasi gaminti ir išskiria daugiau insulino, taip reaguodamas į padidėjusį cukraus kiekį kraujyje galima laikina hipoglikemija, o šiai būklei būdinga gausus valgymas lot. Klinikinius simptomus sukelia padidėjęs sukraus kiekis kraujyje. Hiperglikemijos sąlygoti cukrinio diabeto simptomai: burnos džiuvimo, troškulio jausmas lot. Cukrinio diabeto patogenezė yra sudėtinga. Juo sergant, būna kasos salelių ląstelių funkcijos nepakankamumas, dėl kurio sumažėja insulino produkcija, sutrinka angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaita.

Dėl hiperglikemijos gali sumažėti svoris, kad insulino išskyrimas iš pradžių priklauso nuo gliukozės koncentracijos p ląstelėse. Tolesnė biocheminė insulino produkcijos reguliacija dar nepakankamai išaiškinta.

Tačiau nėra abejonės, jog tam tikras vaidmuo priklauso fruktozei, manozei ir leucinui. Insulino produkcijai P ląstelėse turi įtakos ir daugelis kitų faktorių: centrinės nervų sistemos būklė, kitų endokrininių liaukų išskiriamų hormonų kiekis, įvairūs fermentai, sieros turinčios amino rūgštys, mikroelementai, ypač cinkas, esąs ląstelėse. Gali būti sutrikęs insulino veikimas periferijoje.

Negalima pamiršti ląstelių produkuojamo gliukagono, pasižyminčio diabetogeniniu veikimu, reikšmės. Šiuo metu įrodyta, kad angliavandenių apykaita, sergant cukriniu diabetu, sutrinka dėl nepakankamo jų panaudojimo organizme. Reikia atminti, kad, sergant cukriniu diabetu, angliavandeniai gaminami iš riebalų ir baltymų. Baltymai ir riebalai smarkiau irsta. Dėl to organizme susikaupia daug ketoninių medžiagų: acetono, acetacto, poksisviesto rūgšties.

Juos neutralizuoja kraujo bikarbonatas ir buferiai, sumažinantys rezervinį šarmingumą ir kraujo pH. Dėl to vystosi acidozė, sutrinka vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Organizmas praranda sugebėjimą sulaikyti vandenį: ligonis džiūsta, netenka svorio. Kartu su vandeniu iš organizmo daugiau išsiskiria natrio ir kalio, nukenčia raumenų, ypač miokardo, funkcija.

Patologinė anatomija. Didžiausių pakitimų aptinkama kasoje atrofija, fibrozė, sklerozė, lipomatozė ir kt. Kasos svoris sumažėjęs, salelės sunykusios. Nustatoma p ląstelių atrofija, su hiperglikemija susijęs glikogeno susikaupimas skeleto raumenų, lytinių liaukų ir inkstų parenchimos ląstelėse.

Vaistų cukriniam diabetui gydyti įtaka kūno masei

Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo būna dideli aterosklerotiniai pakitimai. Kepenys esti padėjusios, surietėjusios, glikogeno kiekis sumažėjęs. Pasitaiko sunkus cukrinis diabetas be patologinių pakitimų kasoje. Sergantieji lengva cukrinio diabeto forma nusiskundimų gali neturėti.

Mūsų draugai

Būdingais atvejais ligoniai skundžiasi dideliu troškuliu polydipsiagausiu šlapinimusi, padidėjusiu apetitu polyphagia ir svorio kritimu. Iš kitų nusiskundimų pažymėtina burnos džiūvimas, bendras silpnumas, greitas nuovargis, neuralgija ir galvos skausmas, niežulys, lytinė impotencija, furunkuliozė, egzema. Ligoniai per parą paprastai išgeria iki 10 l ir daugiau vandens. Organizmui praradus sugebėjimą fiksuoti vandenį, daug šlapinamasi. Nepaisant to, kad ligoniai daug valgo, jų svoris dėl sutrikusios medžiagų apykaitos ypač dėl nesugebėjimo įsisavinti gliukozę ląstelėse ir padidėjusio baltymų bei riebalų irimo krinta, ligoniai sunyksta.

Sergančiųjų veido oda dėl jos kapiliarų išsiplėtimo rausvos spalvos rubeosis diabeticašvelni, kitų kūno sričių oda sausa, kartais pleiskanojanti.

Neretai pasitaiko odos furunkuliozė, karbunkulai, įvairios dermatomikozės, rožė, egzema, ksantomatozė, ksantelazma. Lipoidinės nekrobiozės atvejais veidas įgyja gelsvą atspalvį, o skruostai lieka rausvi. Ruda pigmentacija rodo hemachromatozę;kojose gali išsivystyti trofinės opos. Moterims želia barzda. Sergant cukriniu diabetu, stambiosiose arterijose aortoje ir kt.

Su šiais pakitimais susiję atitinkamų organų anatominiai ir funkciniai sutrikimai. Neretai pasitaiko prekardinis skausmas, atspindįs židininius miokardo pakitimus.

Cukrinis diabetas

Gana dažnai būna obliteruojantis arteritas su protarpinio šlubumo reiškiniais, trofiniais ir net gangreniniais kojų pakitimais. Kraujospūdis jauniems asmenims būna sumažėjęs. Ligoniai linkę sirgti viršutinių kvėpavimo takų kataru, ūminiu ir lėtiniu bronchitu, nespecifine lėtine pneumonija, plaučių tuberkulioze ir kai kuriomis kitomis ligomis. Būdingi karioziniai dantų pakitimai, gingivitas, alveoline piorėja, savaiminis dantų iškritimas, angina.

Sunkiais atvejais esti padidėjęs, raudonas, sausas liežuvis. Iš kitų virškinimo organų sistemos pakitimų paminėtina lėtinis gastritas su sumažėjusia sulčių sekrecija ir rūgštingumu. Retais atvejais, sergant cukriniu diabetu, būna diarėja ir steatorėja.

Diarėja esti neūždegiminė, išmatose neaptinkama gleivių ir kraujo. Manoma, jog ji yra savita diabetinė žarnų neurozės forma.