Gindamiesi jie susigūžia savisaugai ir ima vengti tiesaus akių kontakto, kurį galima nuskaityti kaip iššūkį do­ minavimo struktūrai. Knyga yra ypatinga, nes joje Petersonas pa­ rodo, kaip giliai įsišaknijusi yra tokia situacija evoliuciniame kelyje, mūsų DNR, mūsų smegenyse ir mūsų seniausiuose pasakojimuose. Tokiomis aplin­ kybėmis verta performatuoti pačią aksiomą apie žmones, kurie nėra skriaudikai. Taip neretai nutinka gailestingos prigimties ir linkusiems pasiaukoti žmonėms - ypač jeigu jie pasineria į neigiamus jausmus ir susidū­ rę su sadistu ima skleisti nuolaidžiaujančio ir kenčiančio žmogaus garsus pavyzdžiui, lengvai apsiverkiančius vaikus uja dažniau Tą pat aki­ mirką kita moteriškė bando pasielgti taip pat, kaip ir anoji - ir taip toliau.

T he tower of the castle is thc symbol of the city. The Lithuanian Youth World Organis ation was culture abroad a1id to car e f or th e futur e of L it huania. S cienc e, art, from ev ery corner of the world. As many young p eople m edecine, soci.

Wh er e the matt ers ar e of l. As Lithuanian is th e only common l. M ost wou ld pr ovide Įacilities for all th ese gath erin g s. Weekend Schools liave cl. In tliem Lithuanian l. A us tralia. The Lithuania n Sąjunga Inc. Jn N ew creat ed. This principle was we ll support ed. Tha nks to th ese end eav01J. Their main aim is to bring toge th er L ithuanw. New organisaticmshavr their meetings therc; nationalfestiu~ Dienos" tlterr rire meeting, of the community repre1nt Year's Eve Ball.

Over c:methouaand peopw attend th1s days are celebrated; thcatre performances, concerts, a. Lithuarn'an Ho Thesc centres u.

Liconsed bars and food facilities operatr where Australia readfrom their work. There are auo eveninga Federal Executive of Baltic Council,s. Thr atate councw. The "Jaunimo Koncertas" produce, a in connection with their Baltic homelands, w under House or Club is assured. These centres have brought heig! The Baltic Council,s luivr organi.

They are the best pro of of the they can be! They have also solidarity with which tasks were tackled. It is hoped that Performances attract a great number of spectators condemned frifringements of the human rights of indivi- the younger generation wiJ1.

Involvements with the wider priversti šešką mesti svorį The Lithua11ians came to thi. Many people havr rcfugees, displ,acedpersons, a. The ''Lietuvi-ų,Dumos" is been educated here and a:re actiuely engaged in They lost everything: their worldly goods, thei'r socwl not only a culturalfestival, i t ia a big socuu event in the Australian life.

Old acquaintances kwon mi jin svorio metimas In thirty years Lith1umians have contributed through renewednew acquaintances and friendsht'ps are made. The end imprint on a page of Au. Most migrants lacked capital to help them start a new life. The credit cooperative "Talka'' wa. Every year part of the profi,t made is used to subsidise activities and prof ects in the communities.

Collections and donations can no longer cover their needs. Therefore, it wa. By the same token the Australian Lithua. Looking at the scattered communities, the question rna. In order to stimulate more active membership "Lietuvių Dienos" "Lithuanian Days'1 have been organised every two years i'n Sydney, Melbourne and Adewide.

Suvažiavi mo pre zidium o pir mininkas V. Bruz ga ir V. Sekr e- bour nas ir Sy dnej us eil ė'! Toks Kr ašto Valdybos tor iatas - S. Dund a, M. Reinkė ir A. Mandatų būsLin ės pa keitim as buvo laba i teigia mas žings nis, įgali Komisija: V.

NeverauskasM. Rud zenska s ir P šli užas. Rezoliucijų Komisija: S. Turint tokią šeimos istoriją kaip maniškė išlavėja ne tik žmogaus radaras, bet ir povan­ deninio pasiklausymo sonaras dešiniosios pakraipos fanatikams pastebėti. Kur kas svarbiau - išmokstama atpažinti kito nusima­ nančio žmogaus įrankius, gerą valią ir drąsą su kwon mi jin svorio metimas fanatizmu ko­ voti, ir Jordanas Petersonas yra toks žmogus.

Nusivylęs šiuolaikiniu politikos mokslu bandau suprasti naciz­ mo atsigavimą.

• Kaip lengvai ir natūraliai sulieknėti
• Australijos Lietuvių Metraštis - Adelaidė | PDF
•  Я с ним говорил, но… - Надеюсь, вы отчитали его как следует! - воскликнул Клушар.
• Код страны - 1.
• Беккера очень удивило, что это кольцо с какой-то невразумительной надписью представляет собой такую важность.

Totalitarizmas ir prietarai buvo lemiamas veiksnys pasirinkti ne politikos mokslus, o pasąmonės, projektavimo, psi­ choanalizės ir grupių psichologijos regreso potencialo, psichiatrijos ir smegenų studijas. Jordanas politikos mokslus atidėjo į šalį dėl tokių pat priežasčių. Mūsų draugystė nebuvo kupina vien negandingų juodulių.

Įpra­ tau lankyti kolegų profesorių paskaitas mūsų universitete, todėl vaikščiojau ir į jo paskaitas, kuriose auditorijos visada būdavo sau­ sakimšos. Pamačiau tai, kas dabar visiems tapo prieinama interne­ tu: sumanų, dažnai švytintį viešą kalbėtoją, pačiame jėgų žydėjime, improvizuojantį kaip džiazo muzikantas; kartais jis priminė užside­ gusį prerijų pastorių ne savo evangeliniu darbu, o aistra, gebėji­ mu pasakoti istorijas su gyvenimiškos išminties užtaisu, žengiančiu koja kojon su tikėjimu ir netikėjimu įvairiomis idėjomis.

Jis taip pat lengvai persijungdavo ir į kvapą gniaužiantį bei sistemišką vir­ tinės mokslinių studijų apibendrinimą. Petersonas meistriškai mo­ kėjo padėti studentams tapti mąslesniems ir apie save bei apie savo asmeninę ateitį imti galvoti atsakingiau. Jis juos išmokė pamėgti ga­ lybę geriausių kada nors parašytų knygų. Jordanas dosniai pateik­ davo spalvingų ir savaime suprantamų pavyzdžių iš savo klinikinės praktikos. Jis kalbėdavo net apie savo paties silpnybes ir stulbina­ mai sujungdavo žmonijos evoliuciją su žmogaus smegenų veikla bei religiniais pasakojimais.

Pasaulyje, kuriame studentai yra mokomi PRATARME 17 matyti evoliuciją ir religiją tiesiog kaip priešininkes taip moko to­ kie mąstytojai kaip Richardas DawkinsasJordanas rodydavo, kaip evoliucija, be visų kitų dalykų, padeda mums paaiškinti gilią psi­ chologinę daugybės senųjų pasakojimų trauką bei išmintį, prade­ dant Gilgamešu, pereinant į mažojo Budos gyvenimą, į egiptiečių mitologiją ir į Bibliją.

Jis, pavyzdžiui, parodydavo, kaip pasakojimai apie sąmoningą nuklydimą į nežinomybę - didvyrio kelias - atspin­ di universalias užduotis, kurioms vykdyti išlavėjo mūsų smegenys. Jis gerbė tuos pasakojimus ir nė kiek jų netrumpino, taip kwon mi jin svorio metimas nieka­ da nesidėjo galinčiu išaiškinti visą sakmių išmintį. Jei nagrinėdavo tokią temą kaip prietarai arba jų jausmines giminaites - baimę bei pasišlykštėjimą, arba bendruosius skirtumus tarp lyčių, jis sugebė­ davo parodyti, kaip tos nuostatos atsirado ir kodėl jos išliko.

Bet užvis svarbiausia - jis supažindino studentus su temomis, kuriomis retai kada kalbama universitete, pavyzdžiui, tokiomis kaip paprasčiausias faktas, jog senieji žmonės - nuo Budos iki Biblijos autorių - žinojo, kad kiekvienas šiek tiek pavargęs suaugęs žmo­ gus supranta, jog gyvenimas yra kančia.

Jei tau ar šalia esančiam žmogui tenka kentėti - labai liūdna.

Bet, deja, čia joks ypatingas įvykis. Taip atsitin­ ka, nes gimėme žmonėmis, tad mums buvo garantuota ir tam tikra kančių porcija. Ojeigu jūs arba jūsų mylimas žmogus dabar gyvena linksmai, visai gali būti, kad kančios jus apniks po penkerių metų, nebent būtumėte velnioniškai laimingi. Vaikus auginti sunku, dirb­ ti sunku, senti, apsirgti ir mirti yra sunku, ir Jordanas pabrėžda­ vo, kad kančią įmanoma įveikti tik savo jėgomis, nes meilės kupini santykiai, protas ar garsiausių psichologų psichologinės įžvalgos ne tik niekuo nepagelbės, bet viską tik dar labiau apsunkins.

Jis negąs­ dino studentų; iš tiesų jiems patiko atviras ir drąsinantis Jordano kalbėjimas, nes dauguma jų suvokė, kad jis sako tiesą. Greičiausiai todėl, kad studen­ tų gyvenime egzistuojantys suaugusieji naiviai ėmė tausoti jaunimą taip uoliai, kad užsikrėtė iliuzinėmis fantazijomis, jog nekalbėdami su savo vaikais apie kančias kažin kokiu stebuklingu būdu juos nuo kančių apsaugos.

Čia Jordanas papasakodavo mitą apie didvyrį - įvairiose kultū­ rose gyvuojančią temą, kurią psichoanalitiniu požiūriu yra išnagri­ nėjęs Otto Rankas. Remdamasis Freudu, jis pabrėžė, kad mitai apie didvyrius daugelyje kultūrų yra labai panašūs.

Freudas daugiausia aiškino neurozes ir, be kitų dalykų, sutelkė savo kwon mi jin svorio metimas į tai, ką galėtume pavadinti pavargusio didvyrio Edipo istorija, o Jordaną domino triumfuojantys didvy­ riai. Visose tose svorio grupės nottingham istorijose didvyriui tenka keliauti į nežinią, į nepažintas žemes ir smarkiai rizikuojant susidurti su milžinišku iššūkiu. Per tą procesą jo esybės dalis turi mirti arba ją tenka pra­ rasti, kad didvyris galėtų atgimti ir susiremti su iššūkiu.

Toks veiks­ mas reikalauja drąsos, apie kurią retai kada kalbama psichologijos paskaitose arba vadovėliuose. Tačiau, kad ir kaip būtų, mačiau jį ir, be abejo, Tammy parodant ne vien drąsą, bet ir toliau gyvenant pagal daugelį savo knygos taisyklių, o kai kurios jų yra labai griežtos.

Mačiau, kaip gyvendamas pagal tas taisykles jis suaugo iš nuos­ tabaus žmogaus, koks jau buvo, į daug galingesnę ir savimi pasiti­ kinčią asmenybę.

Šį leidinį dra u d žiam a a tg a m in ti bet kokia fo rm a ar būdu, viešai skelbti, ta ip p a t padaryti viešai prieinam ą kom piu terių tinklais in tern e teišleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nu om oti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn. D ra u d žia m a šį kūrinį, e santį bibliotekose, m okym o įstaigose, m uzieju ose a rb a archyvuose, m okslinių ty rim ų ar a sm eninių studijų tikslais a tg a m in ti, viešai skelbti ar padaryti visiem s priein am ą kom piu terių tinklais ta m skirtuose te rm in alu o s e tų įstaigų patalpose. Jordan B. O riginally published in English by R andom H ouse Canada.

Iš tiesų šitos knygos rašymo ir taisyklių plėtojimo procesas kaip tik ir baigėsi jo pasipriešinimu prievartiniam ar išrei­ kalautam žodžiui. Ir kaip tik tų įvykių metu jis ėmė internete skelbti savo mintis apie gyvenimą ir šias taisykles.

Dabar, po milijonų jutubo peržiūrų, mes žinome, kad jo mintys sulaukė rezonanso. PRATARME 19 Turėdami galvoje, kad nemėgstame taisyklių, kaip galėtume paaiš­ kinti nepaprastą jo paskaitų, kuriose buvo pateikiamos taisyklės, populiarumą? Žinoma, dėl savo charizmos ir reto užsispyrimo nesitaikstant ginti savo principus Jordanas iš pat pradžių subūrė pla­ čią internetinę auditoriją. Jo pirmųjų įrašų jutube peržiūros greitai išaugo iki šimtų tūkstančių.

Bet žmonės ir toliau jo klausėsi, nes tai, ką jis sakė, atitiko jų gilų ir neišsakytą poreikį. Taip yra todėl, kad norėdami išsilaisvinti iš taisyklių kartu siekiame ir struktūros.

Astro Myungjun rapping golo svorio metimo rezultatai

Ne be reikalo tarp šiandienos jaunimo jaučiamas gerokai dides­ nis taisyklių ar bent jau gyvenimo gairių alkis. Vakaruose tūkstant­ mečio vaikai gyvena unikaliu istoriniu laikotarpiu. Tikiu, kad jie yra pirmoji karta, kurią vienu metu mokyklose, koledžuose ir uni­ versitetuose daugybė mano kartos žmonių mokė dviejų, regis, vie­ na kitai priešingų idėjų apie moralę. Dėl tos priešpriešos jie kartais pasijusdavo sutrikę, praradę orientaciją arba, dar baisiau, jiems nebuvo lemta suprasti išminties lobyno, apie kurio egzistavimą jie nieko taip ir nesužinojo.

Taigi, nėra nieko kito, tik gimimo atsitiktinumas. Šiuo argumentu kuris jau tapo pažiūro­ mis grindžiama istorija moko, kad religijos, gentys, tautos ir etni­ nės grupės yra linkusios nesutarti pamatiniais klausimais, ir taip buvo visada. Šiandien postmodernistinė kairė dar priduria teiginį, kad vienos grupės moralė yra niekas kita, kaip tik jos bandymas primesti kwon mi jin svorio metimas jėgą kitai grupei. Tr kadangi mes negalime atsirinkti tarp to, kas teisinga, ir to, kas neteisinga, arba kas yra gera, turbūt netinkamiausias dalykas, kurį suaugęs žmogus galėtų duotijaunimui, yra patarimas, kaip gyventi.

Tūkstantmečio vaikai, kuriems daž­ nai sakoma, kad jie gavo geriausią įmanomą išsilavinimą, iš tikrųjų nukentėjo nuo protinio ir moralinio rūpesčio stokos. Iš tiesų jis siūlė psichoterapeutams, besiklausantiems savo pacientų, būti tolerantiš­ kiems, empatiškiems ir vengti išsakyti kritiškus bei moralizuojančius vertinimus.

Bet visa tai buvo skirta konkrečiam tikslui - padėti pacientams jaustis patogiai, kad jie galėtų kalbėti visiškai nuoširdžiai, ir niekaip nesumažinti jų problemų. Toks būdas skatino pacientų vidi­ nę refleksiją ir nekliudė jiems tyrinėti savo pačių užgniaužtų jausmų, troškimų, net gėdingų antivisuomeninių geidulių. Kad ir kaip ten būtų, Freudas parodė, kad mes esame ir labiau nemoralūs, ir labiau moralūs, negu patys tą suvokiame. Bet Freudas niekada netvirtino kaip tie, kas nori visą kul­ tūrą paversti milžinišku terapijos seansukad žmogus visą savo gyvenimą turėtų nugyventi niekada nesusidarydamas nuomonės ar nebūdamas moralus.

Atsakymai į tai kaip numesti svorio? Kaip sudeginti daugiau riebalų?

Tą žodį vartojantis žmogus atrodo kaip anachroniškas moralis­ tas ir veidmainis teisuolis. Dorybės tyrinėjimas nėra tas pat kaip moralės teisinga ar netei­ singa, gėris ar blogis studijos. Aristotelis dorybes apibrėžė papras­ čiausiai kaip mažiausiai laimei palankius elgesio būdus. Jis paste­ bėjo, kad dorybės visada siekia pusiausvyros ir vengia ydų. Ta knyga yra pagrįsta patirtimi ir stebėjimu, o ne spėlionėmis, kokią laimę gali pasiekti žmogiškosios būtybės.

Ugdyti sprendimus apie skirtumą tarp dorybės ir ydos reiškia protavimo, kurio galiojimas niekada nesibaigia, pradžią.

Atvirkščiai, mūsų moderniųjų laikų reliatyvizmas teigia, kad spręsti, kaip reikia gyventi, yra neįmanoma, nes tikras gėris ir tikra dorybė neegzistuoja jos abi yra reliatyvios.

Tik tolerancija gali laiduoti skirtingų grupių suartėjimą ir apginti mus, kad nežalotume vienas kito. Todėl feisbuke ir kitose socialinių tinklų platformose žmonės skelbia apie savo vadinamąją dorybę, pasakodami visiems, kokie tolerantiški, atviri ir užjaučiantys jie yra, ir skaičiuodami besikaupiančius patiktukus. Jau nebekalba­ me apie tai, kad nėra dora pasakoti žmonėms, jog esi doras, tai savireklama. Dorybės afišavimas nėra dorybė.

Dorybės afišavimas greičiausiai yra mūsų labiausiai paplitusi yda. Bet, pasirodo, daugybė žmonių tiesiog negali pakęsti vakuu­ mo - chaoso, kuris yra gyvenimo dalis, smarkiai išopėjusi nuo šito moralinio reliatyvizmo; jie negali gyventi be moralinio kompaso, be idealo, į kurį galėtų nukreipti savo gyvenimus.

Taigi, kartu su reliatyvizmu mes aptinkame iškerojusį nihilizmą bei desperaciją, taip pat atvirkščią moraliniam reliatyvizmui jausmą: aklą įsitikini­ mą, kurį siūlo ideologijos, aiškinančios, jog žino atsakymus į visus galimus klausimus.

Taip priartėjame prie antrojo mokymo, kwon mi jin svorio metimas yra bombarduo­ jami tūkstantmečio vaikai. Jie pasirenka humanitarines studijas, kad galėtų studijuoti nuostabiausias kada nors parašytas knygas. Bet jiems nėra pateikiamas knygų sąrašas; atvirkščiai, jiems pa­ renkama skaityti siaubingai supaprastintas ideologines tų knygų atakas. Reliatyvistai yra kupini netikrumo, o ideologai yra visiškai atvirkščias reiškinys.

Jie yra kupini savo hipersprendimų ir išcen­ zūruoja visa kita. Jie visada žino, kokie neteisūs yra kiti ir ką tuo klausimu reikėtų nuveikti. Kartais atrodo, jog vieninteliai žmonės, reliatyvistų visuomenėje galintys duoti patarimų, yra tie, kas ma­ žiausiai turi ką pasiūlyti.

Modernusis moralinis realiatyvizmas turi gausybę šaknų. Kai mes Vakaruose išmokome šį tą daugiau apie istoriją, supratome, kad skirtingos epochos vadovavosi skirtingais moraliniais kodeksais. Kol keliavome per jūras ir tyrėme Žemės rutulį, daug ką sužinojo­ me apie tolimas gentis skirtinguose žemynuose, o tų genčių mora­ lės kodeksai buvo logiški jų bendruomenėse ir bendruomeninėse struktūrose.

Mokslas taip pat nemažai prisidėjo triuškindamas re­ liginį pasaulio supratimą ir taip išklibindamas religinės etikos bei taisyklių pagrindus. Todėl mes pirma turėtume susitarti dėl faktų, o paskui galbūt vieną dieną sukurti mokslinį etikos kodeksą visa tai dar tu­ rėtų atsitikti. Bet mintis, kad galime lengvai atskirti faktus ir vertes, buvo ir lieka naivi; tam tikru požiūriu, asmeninės vertybės lemia, į ką jūs atkreipsite dėmesį ir ką įvertinsite kaip faktą.

Mintis, kad skirtingos visuomenės turėjo skirtingas taisykles ir moralę, buvo paplitusi ir senųjų amžių pasaulyje, įdomu yra paly­ ginti jų atsaką į tokį suvokimą su naujųjų laikų atsaku reliatyviz­ mu, nihilizmu ir ideologija. Kai senovės graikai nuplaukė į Indiją ir kitur, atrado, kad taisyklės, moralė ir papročiai skirtingose vieto­ se gerokai skiriasi, ir pamatė, kad aiškinimai, kas yra gera ir kas bloga, dažnai kildinami iš kokio nors protėvių autoriteto.

Graikų atsakas buvo ne desperacija, o naujas išradimas: filosofija.

Sokratas, reaguodamas į tą nežinomybę, penimą tų vienų kitiems prieštaraujančių moralinių kodeksų, užuot tapęs nihilistu, reliaty­ vistu ar ideologu, apsisprendė skirti savo gyvenimą išminties, kuri galėtų tuos skirtumus paaiškinti, paieškoms, t. Tokio tipo klausimai, tikiu, gerokai pa­ gyvins šią knygą. Atradimas, kad įvairios visuomenės vadovaujasi skirtingomis mintimis, kaip reikėtų gyventi, senovės žmonių nesuparalyžiavo, tik padidino jų supratimą apie žmoniją ir suponavo maloniausius žmonijos kada nors girdėtus pokalbius apie tai, kaip reikėtų nugy­ venti gyvenimą.

Tai pat ir Aristotelis. Užuot puolęs į neviltį dėl tų moralinių ko­ deksų skirtumų, jis aiškino, kad nors tam tikros taisyklės, įstatymai ir papročiai skirtingose vietose skiriasi, nesiskiria tai, jog visose vie­ tose žmonės yra apdovanoti tam tikra biologine dovana - taip ne­ išvengiamai rūpintis mirtingumu, kad sukurtų įstatymų ir taisyklių struktūrą.

Mintis, kad žmogaus gyvenimas galėtų būti laisvas nuo moralinių rūpesčių, yra fantazija. Ir turint galvoje, jog esame moralūs pa­ darai, kokie mums galėtų grėsti supaprastinto moderniojo reliaty­ vizmo padariniai? Tai reiškia, kad mes patys sau surišame rankas teigdami, jog esame tas, kas nesame. Tai - kaukė, bet keista kaukė, nes ji labiausiai apgauna tą, kas ją dėvi. Raktu ssssssubrrraižžyk protingiausio postmodernisto-reliatyvisto profesoriaus mersedesą ir pamatysi, kaip reliatyvizmo kaukė kartu su apsimetimu, jog ne­ egzistuoja nei tai, kas teisinga, nei tai, kas neteisinga ir radikalios tolerancijos mantija kaipmat nukris.

181223 아스트로드2 :: 아스트로(ASTRO) MJ(엠제이) 솔로 - 척척 būdų, kaip padėti mano vaikui numesti svorio

Kadangi vis dar nesame sukūrę moderniuoju mokslu pagrįstos etinės sistemos, Jordanas nė neketina kurti savo taisyklių tuščioje vietoje - atmesdamas tūkstančius išminties metų kaip paprasčiau­ sius prietarus ir neimdamas domėn didžiausių moralinių žmonijos pasiekimų. Daug geriau yra suausti tai, ko mokomės dabar, su to­ mis knygomis, kurias žmonių padermė laikė tinkamomis išsaugoti tūkstančius metų, ir su pasakojimais, kurie, sugebėję atsispirti lai­ ko kėslams juos ištrinti, išliko iki mūsų dienų.

Jis elgiasi taip, kaip visada elgiasi padorūs vedliai: nesako, kad žmonių išmintis prasideda jo asmeniu, atvirkščiai, pirmiausia krei­ piasi į savo paties vedlius. Ir nors šitos knygos temos yra rimtos, Jordanui labai smagu prie jų prisiliesti lengvai, tai liudija skyrių pavadinimai. Jis neapsimeta siekiąs ištyrinėti kiekvieną temą iki galo, kartais jo skyriuose galima aptikti kuo plačiausių samprotavi­ mų apie mūsų psichologiją, kaip jis ją suprantąs.

Nes jos iš tikrųjų ir yra taisyklės. Ir visų taisyklių taisyklė yra įpa­ reigojimas prisiimti atsakomybę už savo paties gyvenimą. Galima pamanyti, kad karta, be perstogės girdinti iš ideologi­ zuotų mokytojų apie savo teises, teises, teises, kurios jai priklauso, nesutiktų, jei jiems būtų pasakyta verčiau susitelkti į prisiimtą at­ sakomybę.

Jie jaučiasi apkvailinti, nes Jordanas nuvertina jų atsparumą. Dabar jie jungiasi prie Jordano žinios, kad kiekvienas individas privalo turėti įsipareigojimų, kad jei kuris nors žmogus nori gyventi visavertį gyvenimą, pirmiausia turėtų susitvarkyti savo namus ir tik tada protingai siekti didesnės atsakomybės. Tokia gili ir stipri reakcija dažnai mus sujaudindavo iki ašarų.

Kartais tos taisyklės yra reiklios, reikalauja iš jūsų surasti palaips­ nį procesą, kuris po kiek laiko atves jus prie naujos ribos. O tai parei­ kalauja, kaip jau minėjome, iškeliauti į nežinią. Taip pat reikalauja, kad atsargiai pasirinktumė­ te, o tik paskui siektumėte idealų: idealų, kurie egzistuoja ana ten, viršum galvų, kuriuos jūs, galite būti tikri, būtinai pasieksite.

Bet jeigu nėra aišku, ar idealai yra pasiekiami, kam gijų apskri­ tai reikėtų siekti? Nes akivaizdu, jog jeigu jų nesieksime, niekada nė nepajusime, kad gyvenimas yra prasmingas. Ir galbūt todėl, kad ir kaip negirdėtai ir keistai visa tai skambėtų, giliausiose savo psichikos kertelėse mes visi norime būti įvertinti. Pradėsiu nuo trum­ posios. Joje kiek­ vienas lankytojas gali užduoti bet kokį klausimą ir visi gali į jį atsa­ kyti.

Skaitytojai palaiko atsakymus, kurie jiems patinka, ir balsuoja prieš tuos, kurie nepatinka. Tokiu būdu naudingiausi atsakymai pakyla į viršų, o visi kiti nuskęsta užmarštyje. Mane domino šita svetainė. Man patiko jos visiems nemokamai suteikta erdvė.

Daž­ nai buvo diskutuojama labai įdomiomis temomis ir smalsu būdavo pamatyti plačiausią gamą atsakymų į tą patį klausimą. Taip tu gali nustatyti savo sklaidos aprėptį ir pasitikrinti, ką žmonės mano apie tavo idėjas. Tik labai nedaug klausimą perskaičiusių žmonių įvertina jį palankiai. Nuo m. Ne kažin koks pasiekimas. Bet to ir reikėjo tikėtis. Tokiose svetainėse dauguma atsakymų patraukia labai mažai dėmesio ir tik visai nedaug tampa neproporcingai populiarūs. Jį aptarinėjo kwon mi jin svorio metimas juo dalijosi.

Mano neveikios paskatintos fantazijos pataikė į tašką. Parašiau 99,9 procento tinkamą atsakymą. Kai rašiau gyvenimo taisyklių sąrašą, nesitikėjau, kad jos sulauks tokio populiarumo.

Savo šešiasdešimt ar kiek kwon mi jin svorio metimas atsakymų, kuriuos išplėtojau per kelis mėnesius, rašiau rūpestingai. Jos komenta­ toriai yra anonimai. Net geriausia to žodžio prasme jie nėra šališki. Jų nuomonės - spontaniškos, neturi išankstinio neigiamo nusista­ tymo.

Taigi, atkreipiau dėmesį į rezultatus ir apmąsčiau to ypatin­ go atsakymo neproporcingo populiarumo priežastis. Galbūt žmones traukia iš tų taisyklių išplaukianti struktūra. O gal žmonėms tiesiog patinka sąrašai. Prieš kelis mėnesius. Per kelis ankstesnius dešimtmečius bu­ vau perskaitęs daugiau, nei derėtų, niūrių knygų apie dvidešimtą amžių, ypač knygų, analizuojančių nacistinę Vokietiją ir Sovietų Sąjungą.

Per krizę neišvengiamos gyvenimo palydovės - kančios mintį, kad laimė yra teisėtas asmeninis siekis, gali mikliai paversti pasityčiojimu. Radijo laidoje pasakiau, kad, užuot siekus laimės, reikia ieškoti didesnės gyvenimo prasmės. Pabrėžiau, kad apie tokią prasmę nuolat kalbėdavo didieji praeities pasakojimai. Jie yra glaudžiau susiję su kenčiančio žmogaus charakterio ypatybių ugdymu nei su laime. Tokia yra dabartinio darbo ilgosios istorijos dalis. Tuomet ir vėliau metų metus dėsčiau knygos medžiaga pagrįstą kursą, pirmiausia Harvarde, o dabar - Toronto universitete.

Jos winstrol prarasti riebalus nuolat didėjančią auditoriją iki m. U V E R T I Ū R A 29 skaičius nuo to laiko labai išaugo rašant šias eilutes - iki aštuonioli­ kos milijonųbet taip nutiko iš dalies todėl, kad įsipainiojau į politi­ nius ginčus, sukėlusius nepaprastai didelį susidomėjimą.

Bet čia - kita istorija. Galbūt net kita knyga.

Document Information

Todėl jiems, priešin­ gai nei mokslininkams, rūpėjo ne koks yra pasaulis, o kaip tame pasaulyje turėtų elgtis žmogus. Sakiau, kad kwon mi jin svorio metimas protėviai pasaulį vaizdavo kaip sceną - kaip dramą, o ne kaip objektų buvimo vietą. Aprašiau, kaip priėjau prie išvados, jog dramos pasaulio sudeda­ mosios dalys yra tvarka ir chaosas, o ne materialūs daiktai. Tvarka yra tuomet, kai jus supantys žmonės veikia pagal gerai suprantamas visuomenines normas, bendradarbiauja ir yra nu­ spėjami.

Toks yra išžvalgytų, pažįstamų teritorijų ir tvirtos visuo­ meninės struktūros pasaulis. Įsivaizduojamas tvarkos būvis yra tradiciškai, simboliškai apibūdinamas kaip vyriška visata. Tai Išmintingojo Karaliaus ir Tirono, kurie yra vienas su kitu amži­ nai susiję, sistema, nes visuomenė vienu metu yra ir struktūra, ir priespauda. Chaosas, atvirkščiai, yra ten, kur - arba kada - nutinka kas nors netikėta.

Primityviausia forma chaosas išsiveržia, kai vakarėlyje papasakojate juokelį žmonėms, kuriuos tariatės erica sienos svorio metimas dabar, bet staiga virš jūsų draugijos pakimba tyla ir nesmagus šaltukas. Kur kas bai­ siau chaosas pasireiškia, kai staiga netenkate darbo arba išduoda mylimas žmogus.

Jei tvarka simboliškai yra įsivaizduojama vyriš­ ka, tai jos antitezė - chaosas - simboliškai vaizduojamas kaip mo­ teriškas pradas. Paprastoje ir pažįstamoje teritorijoje išsiveržiantis naujas ir nenusakomas gaivalas. Kūryba ir Griovyba, naujų dalykų pagrindas ir negyvų dalykų sunaikinimas nes gamta, priešingai nei kultūra, vienu metu yra ir gimimas, ir nykimas. Tvarka yra baltoji, vyriškoji gyvatė; Chaosas yra antroji, juodoji, moteriškoji gyvatė. Juodas taškelis baltosios gyvatės paveiksle ir baltas juo­ dosios nurodo transformacijos galimybę: kai tik aplinka pasiro­ do esanti visiškai saugi, netikėtai šmėkšteli didinga nežinomybė.

Atvirkščiai, kai tik ima rodytis, kad viskas prarasta, iš pralaimėjimo ir chaoso išnyra nauja tvarka. Daoistai ieško prasmės amžiams viena prie kitos prisišliejusių gyvačių poros tarpusavio riboje. Tirti tą ribą reiškia keliauti dieviš­ kuoju gyvenimo Keliu. O tai daug gėriau nei laimė. Jau minėta leidybos agentė klausėsi transliuojamos CBC radijo laidos, kurioje aš kalbėjau apie tokius dalykus.

Ji parašė elektroninį laišką ir paklausė, ar man nebūtų įdomu parašyti knygą plačiajai skaitytojų auditorijai. Bet ban­ dydamas ją perrašyti supratau, kad nerandu tinkamos dvasios, nei savyje, nei to rašymo padarinyje - rankraštyje. Veikiausiai taip nutiko todėl, kwon mi jin svorio metimas bandžiau pamėgdžioti pats save ir savo anksčiau parašytą knygą, užuot persikėlęs į garsiąją ribą tarp chaoso ir tvar­ kos ir sukūręs ką nors nauja.

Maniau, kad abu žinodami, kas jau padaryta, galėsime geriau aptarti temas, kurias norėjau pateikti platesnei visuomenei lengvai perskaitomoje knygoje. Ji su manimi susisiekė po kelių savaičių, peržiūrėjusi visas ketu­ rias paskaitas ir jas jau aptarusi su savo kolega. Jos susidomėjimas išaugo, dabar ji degė dar didesniu ryžtu įgyvendinti projektą.

Smulkiau tai aptariu vėliau - 2-ojoje taisyklėje ir kitose šios knygos dalyse aut. Visada nustembu, kai žmonės palankiai vertina tai, ką sakau, turint galvoje, jog mano pasirinktos temos keistos ir sudėtingos. Jau buvau nustebintas, kad man ofi­ cialiai leido dar ir skatino dėstyti paskaitas iš pradžių Bostone, o dabar - Toronte. Visada maniau, kad jei žmonės tikrai suprastų, ką aš dėstau, man tektų susimokėti velnionišką kainą. Perskaitę šią knygą galėsite patys nuspręsti, ar aš buvau teisus.

Tuo metu jau bu­ vau parašęs daugiau minčių apie taisykles, kurias buvau paskelbęs. Žmonės taip pat palankiai įvertino ir mano naująsias mintis.

Taigi, nusiunčiau jai savo sąrašą. Agentei jis patiko. Jam taip pat patiko taisyklės. Jo knygos herojė Mia visą rinkinį taisyklių - vieną po kitos - pasikabino ant savo šaldytuvo dure­ lių, iliustruoti tas pasakojimo vietas, kur taisyklės atitiko knygos fabulą.

Turėjau dar ir kitą įrodymą, patvirtinantį mano išankstinę nuomonę, kad žmonės mėgsta taisykles. Leidybos agentei papasa­ kojau, kad kiekvienai taisyklei išplėtoti parašysiu po skyrių. Ji suti­ ko, todėl parašiau knygos pasiūlymą. Tačiau kai jau pradėjau rašyti skyrių tekstus, trumpi jie visiškai nepavyko.

Apie kiekvieną taisyklę turėjau ką pasakyti daugiau, nei iš pradžių maniau. Taip nutiko todėl, kad labai ilgai ieškojau medžiagos savo pir­ majai knygai: tyrinėjau istoriją, mitologiją, neuromokslą, psicho­ analizę, vaikų psichologiją, poeziją ir didelius Biblijos skirsnius.

Perskaičiau ir galbūt net supratau didumą J. Laimei ar nelaimei, visą tą medžiagą įterpiau į savo rašytines pastangas ras­ ti atsakymą į sudėtingiausią problemą: branduolinės Šaltojo karo priešpriešos priežastį ar priežastis.

Pavyko suprasti, kad dėl bendrų tikėjimo sistemų žmonės nustoja suprasti vieni ki­ tus ir kad sistemos reiškia daugiau nei vien tikėjimą. Žmonės, kurie gyvena vadovaudamiesi vieningu tarpusavio ko­ deksu, vieni kitiems tampa nuspėjami.

Glusauskas, worked as a l.

Jie elgiasi pagal visuoti­ nius lūkesčius ir norus. Jie gali bendradarbiauti. Jie net gali taikiai konkuruoti, nes kiekvienas žino, ko laukti iš kitų.

Bendra tikėjimo sistema, pagrįsta psichologija ir veiksmais, visus jos sekėjus supa­ prastina - savo pačių ir kitų žmonių akyse. Bendras tikėjimas supa­ prastina ir pasaulį, nes žmonėms, žinantiems, ko tikėtis vieniems iš kitų, kartu lengviau jį pažaboti. Greičiausiai jiems nėra nieko svar­ biau, nei išsaugoti tokią sistemą ir dėl jos pasiektą paprastumą.

Jei­ gu sistemai iškyla pavojus, didysis valstybės laivas ima siūbuoti. Tai visiškai nereiškia, kad žmonės kovos dėl savo įsitikinimų. Užuot kovoję apskritai už teisybę, jie kausis, kad išsaugotų pusiaus­ vyrą tarp to, kuo tiki, ko tikisi ir ko geidžia.

Jie kovos, kad išsaugotų atitikimą tarp to, ko jie tikisi iš žmonių, ir tų žmonių poelgių. Kaip tik šitokio atitikimo išsaugojimas leidžia žmonėms taikiai, nuspėjamai ir naudingai sugyveni tarpusavyje. Tai sumažina nežinomybę ir jos neišvengiamai sukeliamų chaotiškų ir nesutvardomų emocijų griūtį. Įsivaizduokite, kad ką nors apgavo mylimasis. Šventa dviejų žmonių visuomeninė sutartis buvo sulaužyta.

Darbai kalba gar­ siau nei žodžiai, o išdavystės kwon mi jin svorio metimas suardo trapų ir skrupulingai suderėtą intymių santykių taiką.

Po patirtos neištikimybės žmones užvaldo siaubingi jausmai: pasibjaurėjimas, panieka sau ir išda­ vikuikaltė, nerimas, įtūžis ir pasidygėjimas. Konfliktas tampa neišvengiamas, kartais neišvengiama net mirtinų padarinių. Ben­ drų įsitikinimų sistema - bendra kartu sutartų veiksmų ir lūkesčių sistema - tvarko ir valdo tas galingas jėgas.

Nenuostabu, jog žmo­ nės kovos, kad galėtų apginti užtvaras, apsaugančias nuo chaoso ir baimės emocijų kurios vėliau juos 15 kūno riebalų nuostolių nusiristi iki aršios nesantaikos ir kovos.

Bendra kultūrinė sistema sta­ bilizuoja ne tik žmogiškus santykius, bet ir visą vertybių sistemą vertybių hierarchiją, kurioje vieniems dalykams suteikiamas pir­ mumas prieš kitus, o kitiems - ne. Kai tokios hierarchinės vertybių sistemos nėra, žmonės tiesiog nesugeba veikti. Iš tikrųjų jie net nie­ ko nebegali suvokti, nes abi veiklos - ir veiksmas, ir suvokimas reikalauja turėti tikslą, o prasmingas tikslas yra būtinai kažin kas vertinga.

Patiriame daugybę teigiamų emocijų, kai jos susijusios su tikslais. Paprastai kalbant, mes nesame laimingi, jeigu nematome savo pačių pažangos, - nes pažangos idėja reiškia vertę. Negana to, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė be teigiamos vertės nėra neutrali. Kadangi esame pažeidžiami ir mirtingi, skausmas ir nerimas yra integrali žmogiškosios egzistencijos dalis. Savo giluminėje vertybių sistemoje privalome matyti prasmę, antraip mus netrukus užvaldys gyvenimo siaubas.

O tada kartu su neviltimi ir desperacija pasigvieš nihilizmas. Taigi - be vertės nėra prasmės. Tačiau tarp vertybinių sistemų gali iškilti konfliktas. Taip mes esame amžinai įstrigę deimanto tvir­ tumo uolienoje: į grupę orientuotas tikėjimas paverčia gyvenimą chaotišku, varginančiu, nepakeliamu; į grupę orientuotas tikėjimas sukelia neišvengiamą konfliktą su kitomis grupėmis.

Heideggeris bandė atskirti realybę ir suvoktą objektyvumą bei visą žmogiškąją patirtį visa tai yra jo Būtis.

Būtis iš didžiosios B yra tai, ką kiekvienas iš mūsų patiriame subjektyviai, asmeniškai ir individualiai, taip pat ir tai, ką patiriame kartu su kitais. Tos patirtys jungia emocijas, troškimus, sapnus, vizijas ir apreiškimus bei mūsų asmenines mintis ir suvokimus.

Galiausiai Būtis yra ir tai, ką pažadina veiksmas, todėl jos prigimtis yra tam tikru požiūriu mūsų sprendimų ir pasirinkimų produk­ tas - tai, ką lemia mūsų laisva valia, bent jau hipotetiškai. Tokiu būdu apibrėžta Būtis yra i kažkas, ko negalima lengvai sumažinti iki medžiagos arba objektyviai apčiuopiamo daikto, ir 2 kažkas, kam būtinai reikia suteikti savitą terminą, kaip metų metus savo darbais bandė parodyti Heideggeris aut.

Bet mes vis dažniau tampame nevilties ir beprasmybės gro­ biu, o tada jau neverta laukti jokio pagerėjimo. Mūsų naikinimo technologijos tapo pernelyg galingos.

Uploaded by

O galimi karo padariniai tiesiogine to žodžio prasme yra apokaliptiniai. Bet mes taip pat negalime paprasčiausiai imti ir apleisti savo vertybių, savo tikėjimo, savo kultūros sistemų. Mėnesių mėnesius kankinausi prie šio akivaizdžiai neišsprendžiamo galvosūkio. Ar yra koks nors trečias kelias, kurio neįstengiu pamatyti?

Tuo metu vieną naktį su­ sapnavau, kad esu pakibęs ore, įsitvėręs sietyno, sklandau aukštai virš žemės, tiesiai po dideliausios katedros kupolu. Žemai apačioje žmonės buvo nedidukai.

Honkongas m. Azijos žaidynėse

Tarp manęs ir sienų, net kupolo viršūnės buvo nemažas atstumas. Išmokau atkreipti dėmesį į savo sapnus ne vien todėl, kad esu profesionalus klinikinis psichologas. Sapnai įliedavo šviesos į tuos patamsius, kur negalėdavo prasibrauti protas. Taip pat gan inten­ syviai esu studijavęs krikščionybę uoliau nei bet kurią nors kitą religinę tradiciją, nors nuolat stengiuosi užpildyti ir kitas spragas.

Todėl privalau remtis, o iš tiesų ir remiuosi daugiau tuo, ką išma­ nau, nei tuo, ko neišmanau. Žinojau, kad katedros buvo statomos kryžiaus formos ir kad taškas, esantis po katedros kupolu yra to kryžiaus centras. Taip pat žinojau, kad kryžius yra ir didžiausio kentėjimo kwon mi jin svorio metimas, mirties ir virsmo vieta bei simbolinis pasaulio centras.

Nenorėjau ten būti. Man pavyko iš aukštybių - simbolinio dangaus - nusileisti atgal į saugią, pažįstamą ir bevardę žemę. Ne­ žinau, kaip tai nutiko. Tada vis dar savo sapne sugrįžau į miegamą­ jį, į savo lovą ir pabandžiau vėl užmigti bei pasinerti į pasąmonės ramybę. Tačiau vos atsipalaidavęs pajutau, kad mano kūnas juda.

Mane pastvėrė stiprus vėjas ir jau buvo benešąs atgal į katedrą, kad vėl nublokštų į tą patį centrinį tašką. Negalėjau pabėgti. Prisiverčiau pabusti. Už nugaros virš mano pagalvės plaikstėsi užuolaidos. Pusiau užsimiegojęs pažvelgiau į savo lovos kojūgalį. Pamačiau didžiosios katedros duris. Pasipurtęs visiškai pabudau ir jos dingo. Sapnas mane įkurdino pačiame Būties centre ir nepaliko jokio kelio pabėgti.

Sugaišau mėnesių mėnesius, kad suprasčiau, ką visa tai reiškia. Vis dėlto pavyko išbaigčiau ir asmeniškiau suvokti, ką nuostabiosios praeities istorijos nuolat ir be perstogės mums bando papasakoti: Visatos centre yra asmuo. Visatos centras yra pažymė­ tas kryžiumi, ir kryžiaus X tiksliai nurodo centro vietą. Gyvenimas ant kryžiaus yra kančia ir virsmas. Būtina savanoriškai priimti tą faktą labiau nei visus kitus.

Yra įmanoma peržengti vergišką pri­ klausomybę grupei bei jos doktrinoms ir kartu išvengti priešingo kraštutinumo - nihilizmo vilkduobių. Užuot į jas pakliuvus, galima susirasti pakankamai prasmės savo sąmonėje bei asmeninėse pa­ tirtyse. Kaip išvaduoti pasaulį iš - viena vertus - siaubingos konflikto dilemos, kita vertus - psichologinės ir visuomeninės suirutės? At­ sakymą radau tokį: asmens iškėlimu bei pažanga ir kiekvieno žmo­ gaus savanorišku pasisiūlymu ant pečių užsikelti Būties naštą bei pasirinkti didvyrio kelią.

Kiekvienas iš mūsų turime prisiimti kuo daugiau atsakomybės už savo asmeninį gyvenimą, visuomenę ir pa­ saulį. Kiekvienas iš mūsų turi sakyti tiesą ir taisyti tai, kas sulūžta ar pašlyja, ir iš naujo perkurti viską, kas pasensta ir tampa atgyvena.

Kaip tik tokiu būdu mes galėtume apmaldyti kančias, nuodijančias pasaulį. Taip, nemažas reikalavimas. Taip, reikalaujama visko. Bet alternatyva: autoritarinio tikėjimo siaubai, žlugusios valstybės cha­ osas ir tragiška gamtos gaivalų katastrofa, egzistencinis siaubas ir asmens, neturinčio jokio tikslo, silpnumas - yra kur kas blogiau. Dešimtmečius mąsčiau apie tokias idėjas ir jas dėsčiau. Surinkau didelį pasakojimų bei juos paaiškinančių koncepcijų sąvadą.

Tačiau vis dėlto nė akimirkos nenorėčiau pasirodyti, kad mano idėjos yra visiškai teisingos ar išsamios.

Paprasčiausiai pateikiu geriausia, ką galėjau sukurti. Bet kuriuo atveju viso to ankstesnio tyrinėjimo ir mąstymo re zultatas yra mano naujosios esė, kurios palaipsniui tapo šia knyga. Tačiau berašydamas esė skaičių sumažinau iki dvidešimt penkių, vėliau iki šešiolikos, galiausiai iki dabartinių dvylikos.

Pastaruosius trejus metus tas likusias taisykles redagavau padedamas savo oficialiai paskirto rūpestingo redaktoriaus bei reaguodamas į piktybišką ir siaubingai tikslią anksčiau minėto scenaristo Hurwitzo kritiką.

Kodėl iš visų kitų gali­ mų versijų pasirinkome kaip tik šitą? Pirmiausia ir svarbiausia dėl paprastumo. Pavadinimas aiškiai nurodo, kad žmonėms reikia tvarkos principų, antraip įsivyraus chaosas. Mums reikia taisyklių, standartų ir vertybių - ir skyrium, ir kartu. Mes esame bendruome­ niniai gyvūnai, kwon mi jin svorio metimas gyvuliai. Mes privalome tempti jungą, kad pateisintume savo varguolišką egzistenciją.

Mums reikia rutinos ir tradicijų. O tai ir yra tvarka. Tvarka gali tapti pernelyg varžanti, o tai nėra gerai, bet chaosas gali mus taip susiurbti į pelkę, kad joje nuskęsime, - o tai taip pat nėra gerai. Privalome nenukrypti nuo tiesaus ir siauro tako. Tai vie­ ta, kurioje mes vienu metu esame ir ganėtinai stabilūs, ir ganėtinai tiriantys, ir ganėtinai besikeičiantys, ir ganėtinai kuriantys, ir ganė­ tinai bendradarbiaujantys.

Kaip tik ten mes randame prasmę, kuri pateisina gyvenimą ir jo neišvengiamas kančias. Jeigu gyventume tinkamai, mums gal ir pavyktų atsilaikyti prieš mūsų pačių sąmonę. Jeigu gyventume tinkamai, gal sugebėtume atsilaikyti prieš suvoki­ mą, kad esame pažeidžiami ir mirtingi, nepatirdami įžeistos aukos U V E R T I Ū R A 37 jausmo, kurį jis sukuria, pirmiausia - užsigavimo, tada - pavydo, o dar vėliau - keršto ir griovimo.

• Svorio metimas evanston il
• 12 gyvenimo msdakar.lt - msdakar.lt
• Kaip prarasti adductor riebalus gemma rankšluostis svorio netekimas, svorio netekimas iš giardijos požymiai, kad mesti svorį.
• Да мы только вошли!» Но, увидев прислужника в конце ряда и два людских потока, движущихся по центральному проходу к алтарю, Беккер понял, что происходит.
• Просто все привезти.

Jeigu gyventume tinkamai, rasi mums nebereiktų ieškoti totalitaristinio aiškumo, kad apsisaugotu­ me nuo savo pačių menkumo ir tamsumo supratimo. Galbūt mums pavyktų išvengti kelių, vedančių į Pragarą, o dvidešimtame amžiuje jau matėme, koks realus tas Pragaras gali būti.

Tikiuosi, šios taisyklės ir jas lydinčios esė padės žmonėms su­ prasti tai, ką jie jau ir taip žino: kad asmens siela amžinai alksta tikrosios Būties didvyriškumo ir kad noras prisiimti dėl jos atsako­ mybę visiškai sutampa su apsisprendimu gyventi prasmingai.

Jeigu kiekvienas iš mūsų gyventume tinkamai, visi drauge mes klestėtume. Geriausi linkėjimai visiems išsirengusiems į kelionę po šiuos puslapius. Vis dėlto apie tuos įdomius ir ska­ nius vėžiagyvius verta pasamprotauti. Jų nervų sistema yra paly­ ginti paprasta, su dideliais, lengvai įžiūrimais neuronais, stebuklin­ gomis smegenų ląstelėmis. Kaip tik todėl mokslininkams pavyko labai tiksliai nubraižyti omarų neuroninį tinklą.

Iškirpkite ją mažais gabalėliais ir mušti specialiu plaktuku. Jei tokio neturite, galite apsiauti peiliu. Sūdytus gabalėlius pasūdykite, paskaninkite prieskoniais ir palikite šiek tiek marinuotis.

Prieš naudodami perskaitykite anotaciją, kuri buvo tiesiogiai prie vaisto.