Jis turėjo tendenciją momento pergyvenimą suvisuotinti. Motina — amazoniško tipo ir temperamento moteris. Jis įsigijo miniatiūrinį šachmatų komplektą, kurį nuolatos nešiojosi su savim išorinėje palto kišenėje.
Alfonsas Nyka-Niliūnas.
Kossu-Aleksandriškio ir A. Ir lapui purvinam Dievai pavydūs! Išves iš miesto žiburių Naktis, atėjusi užpūsti mus. Ir mes užgesime. Užgesime, kaip žiburiai išdidūs, Ir milijonai grumsis su tamsa, praradę mus!
- Казалось, говорившие находились этажом ниже.
- - Он прикусил губу.
- Vibes lieknėjimo centras faridabade
- Мне нужна «Цифровая крепость!» - настаивал Нуматака.
Dabar, iš perspektyvos žvelgiant, toji dvasia, susieta su V. Mačernio ir A. Užtat šio žurnalo puslapiams labai tiko ir A. Lindė-Dobilas, nebaugino. Nyka-Niliūnas, kad jo neatsiklausę išdrįsome pilnesnei šios knygos kompozicijai panaudoti V. Mačerniui dedikuotą eilėraštį iš jo neseniai išėjusios poezijos knygos Praradimo simfonijos, Tuebingen, m.
Saulius m.
Poezijos pavasaris 1994
Mes, minėdami Vytauto Mačernio prarasties penkiasdešimtmetį žuvo m. Manyta, A. Nyka-Niliūnas atleis, jeigu geriausias būdas 2 prarasti kūno riebalus neatsiklausę skelbtume jo prisiminimus. Tačiau atsiklausėme. Poetas kiek papildė, patikslino tekstą, kuris mus buvo užbūręs, kai jį aptikom m. Iš ten dabar ir pateikiame.
Gaila, kad ne iš, tarkim, A. Nykos-Niliūno kritikos ir literatūros istorijos darbų rinktinės, kurios iki šiol nėra; jei tokia pasirodytų, vertybinėje poezijos raidos panoramoje nužymėtų kiek kitokias nei mums įprasta jungtis bei perspektyvas. Galbūt panašias į poeto kolegiškai taikytas V. Ir sups Tave ironiškos būties lopšinėmis gimtoji žemė, Neramiai amžių valandai paguldžiusi akis.
m. - Unijapedija
Ramutis Karmalavičius Nevermore Vytauto Mačernio portretui ir atminimui Šios prisiminimų nuotrupos skirtos Vytauto Mačernio portretui ir atminimui. Tad kokis jis išlikęs mano atminties filmo juostelėje?
Pro akis bėga ištisa galerija jo portretų, charakteringų laikysenos momentų — visas gyvas žmogus, pridengtas lengva, bet kasdien sunkėjančia dešimties metų migla: ar mj numetė svorio saulėlydžio šachus eisena, jo ūgis, jo profilis, jo rankos, nosis, akys, plaukai ir veidas. Bet visa tai nuskendę praeity — apytamsės scenos užkulisy, kur guli suversta visa anos dienos lėlių teatro butaforija.
Ir vėl reikia jas prikelti iš dulkių, ir vėl išvesti į sceną, ir vėl mėginti sudaryti tikrovės iliuziją. Lengviausiai man dabar vyksta atkurti Mačernį einantį kažkodėl aš jį ryškiausiai atsimenu einantį, ateinantį, nueinantį, įeinantį ir išeinantį rudenėjančia Šv.
Onos gatve Vilniuje ir išnykstantį sunkios stačiatikių cerkvės šešėlyje. Jis eina svyruodamas į šalis, rankas į palto kišenes susikišęs, tai vieną, tai kitą petį mesdamas pirmyn ir sunkiai vilkdamas kojas, lyg jos į žemę klimptų.
Tai einančio Mačernio portretas. Detalesnei jo fizionomijos studijai mano atmintis dinaminis riebalų degintojas visą eilę papildomų smulkmenų. Aukštas, plonas, trupučiuką linkterėjęs, nedarnių judesių, bet gerai suderintų su apyskurdžiais rūbais; tamsūs, trumpai pakirpti plaukai su perskyrimu kairėje pusėje, didelės ir taip pat tamsios akys, drėgnos ir liguistai švytinčios, gražus, bet nelabai taisyklingas veidas, gražus savo kontrasto ir netaisyklingumo estetika; didelė anglosaksiškos rasės nosis, kokią labai dažnai sutinkame aštuoniolikto šimtmečio anglų dailininkų tapytuose aristokratų portretuose,— štai visos pagrindinės jo veido linijos.
Tačiau visas jo kūno ansamblis daug sunkiau duodasi aprašomas. Tame ansamblyje buvo kažin kas dvasininkiška ir aristokratiška.
- Tinklaraštis Dalykai apie princesės dienoraščius tik suaugusiesiems Princesės dienoraščiai buvo gana didelis dalykas, kai premjera įvyko m.
- Kiekviena visuomenė turi savo narkotikus.
- dalykų apie princesės dienoraščius pastebi tik suaugusieji
- Rezultatas ekologiškas
- Халохот настойчиво преследовал свою жертву.
- Gyvenimas Su Narkotikais Michael Gossop | PDF
Aristokratiškų bruožų, dekadanso aristokratijos bruožų, buvo jo kūno linijų ir formų keistai skambančioje disproporcijoje ir disharmonijoje — kraujo ir intelektualinės aristokratijos bruožų. Lieknas iki elegancijos kūnas, deformuotas didelėmis, nejudriomis kojomis ir muzikinių vunderkindų — interpretatorių beformėmis rankomis, priminė intelektualinės Vakarų rasės tipą.
Ieškant palyginimų, būtų galima paminėti keistą jo panašumą su T. Tas pats profilis — galva ir nosies linija, tas pats ūgis, ta pati dvasininko fizionomija. Tas panašumas ypač ryškiai atsiskleidžia Elioto jaunystės fotografijoje, kurioje jis stovi prie Faber and Gwyer leidyklos įėjimo.
Tačiau jo išvaizdoje buvo charakteringiausia tai, kad jis labai ryškiai skyrėsi iš kitų. Dažnai skurdžiau už kitus apsirengęs, jis vis tiek atrodė kitokiame šiltadaržyje išaugęs.
Mačernis priminė pietietišką kaštaną, šalto ir žvarbaus šiaurės klimato apnaikintą, nežinia kokiu būdu atsiradusį šiurkščiažievių beržų ir juodalksnių miške. Jo tėvas buvo jei ne kraujo, tai bent polėkių ir gyvenimo aristokratas. Motina — amazoniško tipo ir temperamento moteris.
Nors jie abu ir buvo savo gyvenimo būdo ir temperamento aukos, tačiau pats Mačernis su neslepiamu pasididžiavimu pasakodavo apie platų jų gyvenimą. Savo pasakojimuose Mačernis save visuomet vaizduodavo kilmingo vaiko rolėje, su visais įprastiniais atributais — arkliais, fajetonais, tamsiomis dvaro alėjomis ir t. Jis pasakodavo tik iš vaikystės, nes vėlesniais metais toji idilija buvo antiromantiškos realybės sugriauta.
Pusiau juokais, pusiau rimtai, bet visuomet degančiomis akimis, jis pasakodavo jo tėvą buvus kilusį iš senos vengriškos šeimos, kažin kokių vėjų atpūstos į Lietuvą. Senoji jo giminės pavardė buvusi Magyar Madjarkuri vėliau virtusi Mačerniu.
Greičiausiai visa tai buvo fantazijos padarinys, bet kaip tik dėl to ir buvo tiesa. Universiteto studijoms Mačernis pasirinko anglų kalbą ir literatūrą, kurių studijavimas buvo sena jo svajonė. Jau gimnazijoje ar mj numetė svorio saulėlydžio šachus klausimu jis buvo griežtai apsisprendęs.
Jį traukė anglų konservalyvizmas, komplikuotos jų civilizacijos apeigos ir visas anglosaksiškosios kultūros žaidimo taisyklių kompleksas. Mačernis nemėgo nieko, kas neturėjo tradicijos: nei daiktų, nei žmonių.
Poezijos pavasaris | Lietuvos rašytojų sąjunga
Studijuoti jis ėmėsi su nepaprastu uolumu ir rimtumu. Pasitikėjimas universiteto mokslais buvo dar toks didelis, kad jis tuojau pat ėmė lankyti visas savo srities paskaitas, vesti smulkiausius užrašus ir t. Tačiau neilgai trukus reikėjo sunkiai nusivilti. Ir nusivylimas buvo nemažesnis už pirmykštį pasitikėjimą. Paskaitose jis nerado to, ko ieškojo ir tikėjosi rasti. Vietoje laukto anglų kultūros ir literatūros paslapčių atskleidimo tekdavo pasitenkinti keliomis naujomis datomis ir nuogais veikalų pavadinimais — taip pat su išleidimo, parašymo ir dar kitomis datomis.
Dalykai apie princesės dienoraščius tik suaugusiesiems
Taip maždaug atrodė literatūros mokslas Kaune metais. Mačernis gana ilgai kovojo su paskaitų nuoboduliu, bijodamas kietos nusivylimo patirties, kuri jo disciplinuotai dvasiai iki šiol buvo nepažįstamas reiškinys.
Tik žymiai vėliau, jo kultūros idealui pasikeitus ir anglosaksų vietą užėmus kitoms Vakarų tautoms ir slavams, jis ir pats nevengė tų savo studijų paironizuoti.
Tačiau respektas ar mj numetė svorio saulėlydžio šachus poezijai išliko daugiau ar mažiau nepaliestas visam laikui. Longfellow, W. Whitman, W. Blake, E. Poe, Lordas Tennyson ir W.
Yeats ir toliau pasiliko dažniausiai cituojami poetai. Tais pačiais metais pirmą kartą išgirdau jį skaitant savo eiles.
Vėlyvą rudenį, lapkričio pradžioj ar spalio pabaigoj, Ateitininkų rūmų didžiojoje salėje įvykusiame susipažinimo su jaunesniaisiais studentais vakare Mačernis skaitė pirmąją savo Viziją.
Tatai turėjo būti pati pirmoji šio eilėraščio redakcija, parašyta paskutiniaisiais gimnazijos metais. Bet tą vakarą Mačernio poezija dar nepajėgė prasimušti pro tuo metu viešpatavusią tarp studentijos bohemietiškos poezijos madą. Mačernis dar neturėjo publikos. Mačernis gi kalbėjo visiškai kitais žodžiais ir kitomis temomis. Mačernio žodis grįžo atgal į visuotinumo tradiciją, į klasicizmą.
Jo poezija atsistojo tame pačiame taške, iš kurio pradėjo savo žygius visa poputininė lietuvių poezija, tik nuėjo visiškai kitu keliu.
coursera-ddp-shiny/lt_msdakar.lt at master · spujadas/coursera-ddp-shiny · GitHub
Mačernio eilėse buvo daug daugiau saitų su Putinu ir Faustu Kirša negu su naujausiais poetais. Ir įvairiais požiūriais.
Pirmiausia kalbos charakteriu.
Paskui — minties ir formos pusiausvyros koncepcija. Savo tiesioginiu ir didžiausiu mokytoju Mačernis laikė Valančių. Ir tas žygis buvo pirmiausia intelektualinis, ne formalinis.
Gyvenimas Su Narkotikais Michael Gossop
Vizijų formos pasirinkimo argumentai mažai ką teturėjo bendro su poetinės technikos patobulinimu. Mačernis ieškojo plataus ir laisvo ritmo, kuriame galėtų tilpti žodžiai, sunkūs savo pirmine jėga ir prasme.
Jis tik įvedė rimą ir toninio skandavimo galimybę. Mačernio kalba, kaip sakėme, yra artimesnė pomaironinės poezijos kalbai. Jis sąmoningai vengė naudotis gražiai skambančia poketurvėjinės poezijos kalba, kuri, įsigydama daug lankstumo, prarado savo prasminio svorio ir autentiškumo dalį.
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Kossu-Aleksandriškio ir A.
Mačernio kalba savo esme yra žemaitiška ir konservatyvi kaip Maironio. Jo žodyje nenutrūkstamai skamba senosios lietuvių kalbos tonai, į mūsų dienas atėję per Mažvydą, giesmynus, postiles ir Bibliją.
Mačernis siekė originalumo prasme ir forma plačiausia šių žodžių prasme, mažai tekreipdamas dėmesio į poetinės technikos efektus, vaizdinį netikėtumą bei išradingumą. Mačernio motyvas pačiuose savo pagrinduose yra literatūrinis t o p o s,- daiktų prasmė dažnokai emblematinė; vaizdai, kaip pas John Donne, suvokti ir sudėstyti parabolinės schemos principu ir jų visuma, kaip paskutiniame Maironio eilėraštyje, pajungta ištisai pasaulio koncepcijai.
Iš visų galimų Mačernio portretų jo pažinimui, mano nuomone, šiandien būtų naudingiausias balso portretas. Tačiau balsas dar sunkiau duodasi aprašomas. Jo balsas tikriausiai buvo vienintelis ir nepakartojamas.
Šias eilutes rašančiajam nei prieš Mačernį, nei po jo niekur neteko girdėti tokio sugestyvaus balso. Jo balsas keitė žodžio prasmę, grąžino jėgą žodžiams — paliegėliams, žodžiams — konvencionalinės poezijos baudžiauninkams, žodžiams, uždarytiems poezijos orfelinatuose ir senienų krautuvėse, žodžiams, kuriuos jis vėliau ėmė rikiuoti paradui ir žygiams, norėdamas užimti naujus poezijos plotus.