Veik visi vyskupai kalėjime, o jų vietoje valdžios paskirti kapitulų vikarai. Reiškia, pagal konservatorius, JAV-bių laisvei ir saugumui užtikrinti būtina sąlyga yra pavergtųjų išlaisvinimas. Nekatalikiškus opozicinius leidinius likviduoti saugumui sekasi daug geriau plg. Gaivinančiu pragiedruliu šviečia gyvenimo kelių vingiuose mano šeima m. Ta linkme veikti galėtų arba vienas veiksnys, kitam pilnai perėjus opozicijon, arba abu veiksniai kartu.

Šiokia Stalino pokarinė politika religijos ir Bažnyčios atžvilgiu ir Vatikano rytų politiką savaime įrikiavusi į Vakarų šaltojo karo politikos bendrą frontą. Kai kompromisas neįmanomas, belieka konfrontacija. Bet, su Stalino mirtimi Rytų - Vakarų santykiuose pradėję pūsti nauji vėjai sudarę kitą klimatą ir Vatikano rytų politikai.

Tęsinys kitame numeryje 23 26 iškovojo. Carinės imperijos rusai, pasivadinę raudonaisiais, kaip buvo gruobuonys, taip ir paliko.

Buvo įsiveržęs kone iki pusės Lietuvos.

Bet Lietuvos savanoriai su menkais ginklais nubloškė juos už Dauguvos. Raudonoji Maskva, pralošusi ginklu, savo kėslų užgrobti Lietuvos neatsisakė. Propaganda ir pinigais ėmė vilioti tamsią, nesusipratusią masę, padugnes, kelti viduje netvarką.

Ir nemaža turėjo priviliojusi, daugiausia iš Lietuvoje gyvenančių svetimtaučių: žydų, rusų, lenkų ir kt. Vyruti, nenusimanai politikoje Lietuvos savanoriai, kovotojai dėl laisvės, matydami tas negeroves, tą netvarką, labai pergyveno ir susirūpino Lietuvos ateitimi metų gruodžio mėn. Perėmimas įvyko be aukų, be kraujo praliejimo. Buvo suimta mūsų tautos ir valstybės duobkasių Maskvos agentų, bolševikų. Kraštas džiūgavo. Tautinis ir valstybinis savarankiškumas buvo išgelbėtas.

Visuotinis buvo žmonių pasitenkinimas. Teisiami buvo keturi komunistai. Jų Lietuvoje buvo keleriopai daugiau. Apie kitus niekur nebuvo minėta. Per džiaugsmą ir pasitenkinimą į smulkmenas nebuvo kreipiama dėmesio. Neaiškumai taip ir praslinko nepastebėti. Paskelbus nuteistuosius pavardėmis Požėla, Giedrys, Greifenbergas, Čarnasatsirado mūsų veikėjų, žinomų žmonių, kurie juos pažinojo, žinojo jų darbus, jų gyvenimą; ypač susirūpino dėl Giedrio.

Profesorius Jurgutis dėl jo atsilankė pas Voldemarą. Reikia pažymėti, kad Jurgutis ir Voldemaras buvo geri draugai. Jurgutis paprašė Voldemarą, kad Giedrys nebūtų sušaudytas. Jis buvo Lietuvai nusipelnęs. Jo dėka, Lietuva atgavo iš Maskvos dalį archyvų ir Čiurlionio kūrybą. Tais laikais tai beveik buvo neįmanoma. Giedrys buvo pažįstamas su Leninu ir išgavo jo parašą. Savo apsukrumu ir energija viską parvežė į Lietuvą.

Tokio tautinio turto nieks neatgavo, nė Lenkija, nekalbant apie Latviją ir Estiją. Iš tikrųjų Giedrio Lietuvai pasitarnauta.

1. Но телефон молчал.
2. 53 ir negali numesti svorio
4.  В Коннектикут.
5. Kaip pašalinti riebalų dėmes nuo trinkelių

Draugiškai besikalbant, Voldemaras pasakė Jurgučiui: Tu, vyruti, nenusimanai politikoje. Nesupranti politikos. Kada draugai išsiskyrė, Jurgutis suprato politiką ir ją išlaikė paslaptyje iki gilios senatvės. Prieš mirtį tą politiką pasakė savo mokiniui ir draugui J. Kodėl grįžo Voldemaras? Atvyko Voldemaras su žmona į Kybartus.

Savo lagaminą buvo palikęs Eitkūnuose 24 27 viešbuty. Kybartuose, viešbutyje, jo jau laukė du rusų saugumo agentai. Čia jį paėmė, ir paėmė, kad net nevisi mūs taip vadinami nacionalės valdžios žmonės apie tai žinojo.

Po daugel metų kai kurie aukštai sėdintieji prasitardavo apie Voldemarą, kad jis miręs Tarybų Sąjungoje. Buvęs išprotėjęs. Bet kur miręs, kokia mirtimi, ir dabar nieks nežino. Miręs po karo ar jam baigiantis, metais. Voldemaras buvo neeilinis žmogus. Turėjo plačią vaizduotę, greitą orientaciją, didelį bagažą žinių, nepaprastą atmintį, gilų protą tiesiog genialus žmogus, o taip lengvai patikėjo čekistui Dekanozovui.

Buvo apgautas. Atvežė savo galvą į žvėries koserę. Gundomi Jurgutis ir Vaišnoras Voldemaras mirė ir 4 komūnarų paslaptį nusinešė į kapus. Taip turėjo būti. Bet čeka abejojo, ar kartais Voldemaras nebus prasitaręs savo draugui Jurgučiui.

Pas Jurgutį ėmė lankytis kultūros darbuotojai. Reiškė jam neva pagarbą. Pasiūlė jam parašyti savo atsiminimus, kurie pagal jo norą nebūsią spausdinami; būsią padėti į archyvą. Čia turiu pastebėti, kad tokius pasiūlymus yra senesnės kartos žymesni žmonės dauguma gavę.

Kai kurie yra parašę. Nesvarbu, turinys galėjo būti ir nepriimtinas tarybinei santvarkai ar net priešingas. Dėl to nieks nenukentėjo. Bet kam tokia praktika, galime tik spėlioti. Jurgučiui buvo pasiūlyta, kad parašytų su Voldemaru pasikalbėjimus apie metų įvykius. Jurgutis suprato, ko norima. Atsisakė, neatsimenąs. Čeka tuo nebuvo patenkinta. Žinojo, kad Jurgutis turi draugą, su juo susitinka. Tai J. Kreipėsi į Vaišnorą, kad jis parašytų archyvui savo atsiminimus.

Vaišnoras kai ką yra archyvui parašęs. Tuo nepasitenkinta. Prašė, kad jis parašytų, ką jis yra girdėjęs iš Jurgučio pasakojimų apie pasikalbėjimus su Voldemaru. Vaišnoras atsakė, kad apie Voldemaro pasikalbėjimus iš Jurgučio nieko nesąs girdėjęs. Anksčiau, Jurgutis susitikdavęs Vaišnorą ir pasipasakodavęs, ko iš jo dr lee bakersfield ca svorio netekimas sužinoti.

Eina gandai, kad Jurgučiui ir Vaišnorui mirus, jų archyvus paėmė saugumas. Tikrai paėmė. Kas buvo keturi komūnarai? Po metų perversmo buvo suimta komunistų - bolševikų. Dabar Maskvai pasitaikė gera proga veikti savo naudai atsikratyti nepageidaujamais.

Atsiuntė į Lietuvą įgaliotinį agentą su visais planais. Su perversmine vyriausybe sutarė, kas bus teisiamas, kas neliestas. Naktiniu traukiniu buvo išlydėtas atgal į Maskvą.

Kas jis buvo? Tikrai nežinoma. Mirties sprendimai buvo paskelbti Požėlai, Giedriui, Grei- 25 28 fenbergeriui ir Čarnui. Požėla ir Giedrys buvo lietuviški bolševikai - komunistai, su žmonišku veidu. Galvojo lietuviškai. Jie kovojo prieš carizmą, už lietuvybę ir Lietuvos reikalus.

Tokie komunistai raudonajai Maskvai netiko. Bet tuo laiku nušalinti juos nuo vadovavimo buvo neįmanoma.

Jie daugiau buvo žinomi tamsiai masei. Greifenbergeris Suvalkijos vokietis prūsas, materialistas. Čarnas žydas, Balbieriškio miestelio rangovo ir lentpjūvės savininko sūnus. Jiems savų pinigų buvo maža. Reikėjo iš Maskvos daugiau gauti.

Toki komunistai Maskvai nereikalingi. Pasitaikė gera proga jais nusikratyti. Gyvatė ėda savo vaikus Maskva, atsikračiusi Požėla, Giedriu, Greifenbergeriu ir Čarnu, gavo dvi naudas. Pirma, iš vadovybės nušalino nereikalingus, nepatikimus partinius.

Jų vietas pavedė visai aklai Maskvai parsidavusiems rusofilams. Antra, ištiesė pamatą, and kurio stato savo bažnyčią, t. Jų vardais pavadintos mokslo įstaigos, fabrikai, gatvės, kolūkiai Tvorų, sienų šūkiai jų vardais tepliojami. Statomi nevykę paminklai.

Kaune, Vytauto prospekte pastatytas grupinis paminklas. Praeiviui sudaro įspūdį, kad keturi nelygaus girtumo draugai išgriūva iš karčiamos. Pasiskeryčioję, vėl traukia atgal į karčiamą. Atrodo, kad girčiausias veržiasi į karčiamą, o kiti lyg jį prilaiko. Kuriant grupę, gal ir turėta tas galvoje.

Požėlos žmona su vaiku išvyko į Rusiją, ieškodama laimės rojaus; juk vyras žuvęs už jų reikalą. Jai buvo suteikta laimė darbo lageryje.

Vaikas buvo paimtas prieglaudon. Aišku, ten būtų žuvęs, bet yra žinoma, kad juo rūpinosi kažkoks žydas. Šiandien Požėlos sūnus gyvena Vilniuje. Atsimena tik truputį motiną. Čia paminėti vardais žmonės yra visi mirę. Kad paslaptis liktų paslaptim, Dekanozovas buvo sušaudytas. Ir visgi paslaptis nėra palaidota.

Štai ji jums Pasaulyje, gamtoje yra tik vienas sutvėrimas, kuris suėda gimusius savo vaikus. Tai gyvatė. Ir visgi ant žemės kamuolio gyvatės neišnyko. Jų pasaulyje daug. Juo tbė Mielas skaitytojau, pastabas apie šį Į Laisvę numerį siųsk redaktoriui iki Galėtų kilti pagunda pabandyti papranašauti, kas atsitiks Lietuvoje, sakykim, per sekančius dešimtį metų.

Tačiau sena ir, mano nuomone, visai nebloga tradicija yra gan negailestinga blogiems pranašams. Todėl aš stengsiuos savo svarstymus apriboti iškėlimu eilės politinių ir kultūrinių faktorių, kurie, mano nuomone, bus Lietuvai reikšmingi, o spėliojimus, kuria kryptim keisis krašto gyvenimas, stengsiuos palikti kiekvieno asmeniškai nuojautai. Politiniai faktoriai Pats svarbiausias iš visų politinių faktorių Lietuvos, kaip ir visų sovietų respublikų likimui, mano nuomone, yra nacionalizmas.

Tiksliau sakant, tai nacionalizmo stiprėjimas, augimas, populiarėjimas beveik visose sovietų respublikose. Šiek tiek abejonių šiuo atveju kelia Gudija, nors ir ten, mano nuomone, anksčiau ar vėliau susiformuos aiškus gudų tautinis vienetas, skirtingas nuo rusų ir siekiantis nepriklausomybės. Galima beveik būtų ginčytis, kad Lietuvos atveju ne nacionalizmas, o religija Katalikų bažnyčia yra svarbiausias politinis faktorius. Tačiau, man atrodo, kad tol, kol Lietuvos likimas stipriai rišasi su kitų sovietų respublikų likimu, visoms bendras reiškinys nacionalizmas laikytinas svarbesniu už katalikybę, kuri vaidina ir vaidins labai svarbų vaidmenį, bet tik Lietuvoje.

Nacionalizmas, arba nacionalinis klausimas, jau dabar Kremliui sudaro didelį galvosūkį. Reakcija į jį kartais rodo tam tikrų politikos prieštaravimų, net pasimetimo reiškinių.

Prieštaravimai tautybių klausimu politikoje pasireiškė jau pačioje pradžioje. Ieškodamas paramos caristinės imperijos tautinių mažumų tarpe, Leninas yra Rusiją pavadinęs tautų kalėjimu. Todėl po Spalio revoliucijos Rusija buvo perorganizuota į respublikų sąjungą.

Rusų engiamoms tautoms atsirado galimybė steigt mokyklas, leist laikraščius, knygas gimtąja kalba. Vakarų komunizme tuo metu vyravo kosmopolitinės nuotaikos, neigiančios tautiškumą ir tautų egzistavimo prasmingumą. Ir naujojoje sovietų valstybėje iš rusų inteligen 27 30 28 tijos didelę dalį įtakos perėmė žydai ne nacionalistai - zionistai, bet kosmopolitai - komunistai. Tačiau vėliau žydų įtaka sumažėjo ypač po m.

Ypač sustiprėjo rusiškos imperijos tradicijos II pas. Svarstant naujosios TSRS konstitucijos projektą, vėl pasirodė kosmopolitinės tendencijos skatinimai panaikinti respublikas, kalbos apie tautų suartėjimą ir supanašėjimą, apie naują dr lee bakersfield ca svorio netekimas tautą. Lietuvoje pagrindinis šitokios kosmopolitinės politikos propaguotojas yra Komunisto redaktorius G.

Zimanas tarp kitko, skrupulingai vengiąs parodyti savo žydišką kilmę ar priklausomumą žydų tautai. Šitokios kosmopolitinės tendencijos jautėsi ir kaikuriose L. Brežnevo kalbose pav. Tačiau konstitucija respublikų ne tik kad nepanaikino, bet verkti mesti svorį net padaryti menkiausių struktūrinių pakeitimų. Pavyzdžiui, 4 mil. Kitas anachronizmas Karelijos auton. Logiška būtų buvę šią respubliką paversti autonomine sritim.

Tokių pavyzdžių, kur nesiryžta daryti net menkiausių, kad ir labai pribrendusių, konstitucinių pakeitimų, liečiančių tautybes, yra ir daugiau. Iš antros pusės, Kaukazo respublikoms ėmus protestuoti dėl bandymo jų kalboms atimti valstybinės kalbos teises, valdžia kapituliavo. Tuo tarpu kitų respublikų kalbos jų tarpe ir lietuvių tokių teisių neturi. Tuo pačiu metu nuo m. Tai buvo daroma tokia terminologija, kuri skatino didžiavalstybinį rusišką nacionalizmą imperializmą.

Dar daugiau, pernai keliose respublikose valdžia surengė keistos sukakties m. Tai buvo aiškus ženklas, kad valdžia tęsia senosios Rusijos imperijos tradicijas ir kad nerusų tautos turi su tokia politika susitaikyti. Žodžiu, tai buvo ryški apeliacija į rusiškąjį šovinizmą. Tačiau, šių metų dr lee bakersfield ca svorio netekimas mėnesį Lietuvos KP sekr.

Griškevičius jau nei vienu žodeliu nebeužsimena apie rusų tautos ar kalbos ypatingą reikšmę, o ragina visų pirma mokytis lietuvių kalbos, primin 31 damas, kad reikią mokytis ir rusų ir užsienio kalbų. O, be to, Griškevičius reikalauja partijos aktyvą gerbti kiekvienos tautos nacionalinį orumą. Tai, mano nuomone, yra labai aiški apeliacija ne į rusiškąjį, o į lietuviškąjį nacionalizmą.

Šitokių prieštaravimų priežastis detaliai išaiškinti sunku. Atrodo, kad pačioje valdžios viršūnėje esama stipraus netikrumo jausmo dėl tolimesnės politikos, nes rusai, pagal šių metų gyventojų surašymo duomenis, atrodo, gali nebesudaryti pusės visų SSSR gyventojų. Pažymėtina dar ir tai, kad, matydama rusų nuošimčio mažėjimą Sąjungos gyventojų tarpe, valdžia ėmėsi propaguoti didesnes šeimas ir svarstyti ekonominių priemonių panaudojimą gimstamumui skatinti.

Religinis faktorius iki šiol atrodė svarbus ir reikšmingas tik krašto viduje, kaipo tautos laikysenos formuotojas. Ypač reikšmingas šiuo požiūriu yra LKB Kronikos leidimas ir valdžios bei saugumo nepajėgumas jos likviduoti. Juose atsispindi kartais liberalesnės, o kartais ir labai netolerantiškos klerikalinės pažiūros. Paskutiniu metu tačiau žymiai suaktualėjo religinis faktorius ir geografiniai platesne prasme.

Visų pirma, sėkmingos Irano pastangos išsivaduoti iš JAV imperializmo davė naują impulsą islamo religiniam nacionalizmui. O kad islamo įtaka svarbi ir kituose islamiškuose kraštuose, rodo gan sėkmingos religinių Afganistano sluoksnių pastangos sustabdyti politinę sovietų ekspansiją.

Tai verčia sovietus vesti daug atsargesnę politiką islamiškose Užkaukazės sovietinėse respublikose. Kitas sovietų politikai labai neparankus faktas, verčiąs keisti ar bent žymiai modifikuoti politiką Katalikų bažnyčios atžvilgiu, yra lenko kardinolo Wojtylos išrinkimas popiežium. Tai rodo ir gan greitas sovietų užsienio reikalų ministerio Gromyko vizitas pas naujai išrinktą popiežių ir labai dramatiškas popiežiaus vizitas Lenkijoje, o taip pat ir gandai apie kardinolo laipsnį vyskupui Julijonui Steponavičiui katalikų pasipriešinimo prieš sovietų valdžią Lietuvoje simboliui.

Garsusis Stalino retorinis klausimas O kiek gi divizijų turi popiežius?

Bent jau Lenkijoje visos divizijos šiuo metu yra popiežiaus pusėje Lietuvoje Katalikų bažnyčios įtaka irgi smarkiai sustiprėjo. Didelė dalis gyventojų galėjo stebėti popiežiaus vizitą televizijos laidose iš Lenkijos.

O tai reiškė labai aiškų ir akivaizdų komunistinės valdžios pralaimėjimą ir be 29 32 jėgiškumą. Atrodo, jog gandai apie kardinolo kepurę namų arešte Žagarėje izoliuotam vysk. Steponavičiui taip pat yra sovietus į defenzyvinę padėtį pastatantis politinis Vatikano ėjimas. Atrodo, jog gandai greičiausiai teisingi, tačiau net ir priešingu atveju į Lietuvą buvo jau atkreiptas labai plačių pasaulio sluoksnių dėmesys.

Defenzyvinė partijos laikysena paskutiniuoju metu atsispindi ir sovietinėje Lietuvos spaudoje. Jau minėtoje Griškevičiaus kalboje prisiminimui apie ateistinį darbą skirtas vos vienas sakinys. Palyginus tai su anksčiau tokiose kalbose buvusiu dėmesiu ateizmui arba palyginus su toje pačioje kalboje parodytu dėmesiu nacionalistiniams klausimams, toks nenoras erzinti tikinčiųjų irgi rodo posūkį į švelnesnę politiką Bažnyčios atžvilgiu.

Kiek tai liečia nuotaikas krašte, tai katalikų rezistencijos vaidmuo man atrodo gan prieštaringai. Iš vienos pusės, ryžtas, bekompromisinis savo teisių gynimas, gausėjanti pogrindžio spauda atrodo gan įspūdingai.

• Kanada Dr.

Nėra jokios abejonės, kad po to kai buvo likviduotas ginkluotas pasipriešinimas partizanai krašte, pasyvaus pasipriešinimo vadovavimas perėjo į katalikų rankas. Taip pat labai aiškiai matyti, kad tas rezistencinis, kietos ir valdžiai nepataikaujančios politikos šalininkų sparnas katalikuose nerodo jokių silpnėjimo ar išsisėmimo ženklų.

Greičiau priešingai. Iš antros pusės, šitame labai įspūdingame katakombiniame katalikų sparne pasigirsta kartais panikos ar, tiksliau sakant, desperacijos balsų, a là praradom jaunimą, kunigų seminarija saugumo rankose, valdžios agentai vyskupų tarpe ir pan. Žiūrint iš tolo ir kasdien nesusiduriant su tenykščio gyvenimo nemalonumais, galima ir į šiuos klausimus pažvelgti ne taip emociškai, kaip kad žvelgtume būdami tenai.

Taip, iš tolo žiūrint, atrodo, jog panikos balsams apie agentus bažnyčios hierarchijoje, infiltravimą ir pan. Tai paneigia jau pats LKB Kronikos egzistavimo faktas. Saugumas juk deda labai daug pastangų.

Nekatalikiškus opozicinius leidinius likviduoti saugumui sekasi daug geriau plg. Varpo, Laisvės šauklio likvidavimą. Pagrindas desperacijai katalikų kunigų tarpe, man atrodo, slypi visai kitur. Bažnyčia Lietuvoje pergyvena daugelį tų pačių krizės simptomų, kurie pastebimi ir Vakaruose.

Tik Lietuvoje dėl hiperglikemijos gali sumažėti svoris skirtingos Bažnyčios padėties tie simptomai dr lee bakersfield ca svorio netekimas kitokiomis formomis. Būtent, jeigu Lietuvoje pogrindžio Bažnyčia demonstruoja tas pačias stipriąsias religijos puses, kurios katalikybei būdingos dar nuo katakombų laikų, tai tas kietasis katakombininkų branduolys nėra labai didelis.

Tuo tarpu masėse pastebimi labai ryškūs 30 33 nureligėjimo ženklai. Prieš kiek laiko vysk. Brizgys Aiduose tuo klausimu paskelbė labai optimistinį straipsnį, kuriame nurodė oficialią sovietų valdžios statistiką, pagal kurią tikinčiųjų skaičius Lietuvoje tebėra maždaug toks pat, koks jis buvo iki metų.

Tačiau atrodo, jog autorius bus šiuo atveju savo informacijos šaltinį blogai supratęs, nes jokios oficialios tikinčiųjų statistikos Sovietijoje nėra ir negali būti, nes nėra tos rūšies gyventojų apklausinėjimų bent kiek platesnės apimties ir gyventojų surašinėjime nėra klausimų apie religines pažiūras ar priklausomybę. Daug atsargiau tikinčiųjų skaičiaus klausimą nagrinėja prof. Vardys m. Šią knygą pravartu pasiskaityti dar ir dėl kitos priežasties. Joje labai tiksliai atsispindi Lietuvos katalikų ypač pogrindžio spaudos pastangos sutapatinti lietuvybę su katalikybe.

Tai, man atrodo, irgi yra tam tikros desperacijos katalikų aktyvistų tarpe išraiška. Šitokią išvadą man siūlo sekanti analizė.

Lietuvybės padėtis krašte nėra bloga. Apie bet kokį gyventojų nutautėjimą ar surusėjimą negali būti nei kalbos. Galima netgi kalbėti apie priešingą tendenciją: mišrių šeimų vaikų dauguma apsisprendžia už lietuvybę, atlietuvėja sulenkėję Vilniaus krašto lietuviai ir grįžę iš Rusijos senieji surusėję Rusijos lietuviai. Nors Lietuvos bažnyčios sekmadieniais pilnos tikinčiųjų, kunigų, o tuo pačiu veikiančių bažnyčių skaičius mažėja.

Tai rodo ir tikinčiųjų mažėjimą, ypač mieste, inteligentijos tarpe. Katalikybė todėl ieško užuovėjos tvirtesnėse pozicijose esančiame nacionalizme.

Toks tautybės sutapatinimas su katalikybe, netolerantiškas reikalavimas visiems lietuviams būti katalikais Aušra, Aušrelė ir t. Išeivija šiuo klausimu turėtų suvaidinti žymiai aktyvesnį moderuojantį vaidmenį. Ypač ryškiai šis subiurokratėjimas atsispindi tenykštėje spaudoje. Šis subiurokratėjimas reiškiasi įvairiai. Visų pirma, biurokratija Sovietijoje yra tapusi institucija valdžios saugoma ir globojama. Gyventojas, santykiaudamas su biurokratinėmis institucijomis, jaučiasi bejėgis, tuo tarpu spauda lūžta nuo pranešimų apie savo tarnybinę padėtį piktnaudojančius biurokratus.

Labai aiškiai matosi administracinio teismo reikalingumas teismo, į kurį galėtų kreiptis piliečiai ir kuris galėtų bausti savo padėtį piktnaudojančius biurokratus.

Tačiau tokios įstaigos ne tik kad nėra, bet niekas spaudoje nedrįsta net užsiminti apie jos reikalingumą. Yra, tiesa, arbitražas, kuris sprendžia tarp atskirų įmonių iškylančius ekonominius ginčus, tačiau įstaigų ar įmonių vadovų ginčų su piliečiais ši institucija nesprendžia. Biurokratams yra dargi savotiškos privilegijos, net ir atsakomybės prieš įstatymą atveju.

Beveik visą valdančiąją klasę sudaro komunistų partijos nariai. O partija savo nariams yra paskelbusi tam tikras privilegijas prieš įstatymus. Būtent, yra visa eilė atvejų, kai už tą patį nusikaltimą partijai nepriklausančius baudžia teismas, tuo tarpu partijos nariai 32 baudžiami partine bausme o kokios tos partinės bausmės, spauda neskelbia. Kadangi tik išimtinais atvejais partija leidžia savo narius bausti paprastame teisme, partinė bausmė reiškia ne ką kitą, o skirtingą, privilegijuotą biurokratijos traktavimą net prieš įstatymus.

Dar vienas subiurokratėjimo pavyzdys, tai pareigoms, ordinams, titulams ir apdovanojimams skiriama reikšmė. Spaudoje net ir menkiausio straipsnelio autorius pristatomas su jo pareigų, nuopelnų, apdovanojimų išvardijimu. Kai retkarčiais pasitaiko koks nors skaitytojo laiškas, kurio autorius darbininkas, tai net psichologiškai tai sukelia nuostabą, lyg čia žmogus būtų pakliuvęs ne į savo vietą.

Tiesiog neįtikėtina, kad šitokią aristokratišką atmosferą būtų sukūrusi revoliucinė partija, kuri dar taip neseniai lygybės vardan panaikino visus luomus, titulus, privilegijas, karininkams nuplėšė antpečius, o vienytis šaukė pasaulio proletarus. Komunistų partija yra praradusi dr lee bakersfield ca svorio netekimas kokį norą diskutuoti, ginčytis, įrodinėti, žodžiu traukti žmones į savo pusę intelektualinio dialogo priemonėmis. Tiesa, veikia profesionalų aptarnaujama milžiniška propagandinė mašina, tačiau jos gamyba yra tiek standartizuota, kad progų protui pamankštinti ten nėra.

Diskusijas ir įrodinėjimą yra pakeitusi labai standartizuota visuomeninio gy 35 venimo liturgija. Tai ir žmonių pavardžių išrikiavimas tinkama eilės tvarka, standartizuotos pagarbos pareiškimo frazės, ceremonijos ir panaši reklaminė butaforija. Iš antros pusės, vadovaujančiosios klasės atstovai yra visiškai nuasmeninti. Spaudoje nėra jokios informacijos apie partijos vadų šeimą, laisvalaikį, kasdienybę, lygiai kaip kad nėra užuominų nei apie speckrautuves, specligonines, privilegijuotas buitines sąlygas ir patarnavimą.

Visa tai tėra tik simptomai vieno bendro bruožo partiją ir valdančiąją klasę sudaro nebe idealistai komunistai, marksistinės pasaulėžiūros tikintieji, o valdininkai ir tarnautojai, funkcijas atitekantieji ne iš įsitikinimo, bet iš noro būti privilegijuotoje valdančiosios klasės padėtyje.

Henry Ford Macomb Emergency Medicine Residency Program atvirkštinio šėrimo vamzdžio svorio metimas

Visa tai, man atrodo, būtų svarbu suprasti išeivijai, nes dar dažnai pasitaiko jos tarpe baiminimosi dėl galimybės, santykiaujant su Lietuva, ypač su jos valdančiąja klase, užsikrėsti komunizmu.

Tai panašu netikinčių kunigų apaštalaujamos religijos baimei. Iš kitos pusės Lietuvai ir aplamai SSSR šitokia padėtis reiškia, kad galimybė, jog valdžia imtųsi drastiškų priemonių kovoje su liberalėjančia visuomene, kaskart mažėja. Priešingai, tai reiškia, jog liberalėjant visuomenei, turėtų liberalėti ir jos biurokratinės institucijos. Kultūriniai faktoriai Kalbant apie kultūrinius faktorius šiandieniniame Lietuvos gyvenime galima būtų pravesti eilę paralelių tarp kultūros ir politikos.

Ir tai visai nenuostabu, nes sovietinėje sistemoje kultūra, kaip ir visos kitos gyvenimo sritys, yra pajungtos tarnauti politikai. Vienas iš tokių kultūrinių reiškinių, analogiškas kompartijos subiurokratėjimui politikoje, yra labai aiškiai matomas, nors ne taip lengva jam surasti pavadinimą.

Tai savotiškas atsitraukimas ideologinėse pozicijose tai ištikimybės partijos politikai pakeitimas nepriešiškumo reikalavimu. Šiuo metu jau nebereikalaujama iš kūrėjo tarnauti komunizmo statybai, partijos programai ir pan.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA - PDF Kostenfreier Download

Vietoj to, labai smarkiai įvairiomis priemonėmis iš rašytojų, dailininkų ir kitų kultūrininkų išspaudžiami duokliniai pareiškimai ar kūrinėliai. Ir tai daroma gan nesubtiliai, visai nesijaudinant, kad tokias duokles galima lengvai atpažinti ir kad jų neseka tolimesni panašios nuotaikos darbai.

Svarbu, kad sutikdamas padaryti tokią duoklę kūrėjas išrikiuotų save iš potencialių antikomunistinių ar disentinių pozicijų, nors ir neįsirikiuodamas į komunistines. Geriausias šitokio duokliškumo pavyzdys demonstratyviai išspausdintas E.

Matuzevičiaus leniniškas eilėraštis po to, kai jis 33 36 buvo pristatytas respublikinei premijai, ir kai dar tos premijos nebuvo gavęs. Kitas kultūriniame krašto gyvenime svarbus reiškinys tai socialistinio realizmo kūrybinių varžtų erozija. Socialistinį realizmą, nežiūrint visų pseudomoksliškų bandymų sufilosofinti jo definiciją, galima apibūdinti labai paprastai. Tai 1. Socialistinio realizmo erozija reiškiasi keleriopai. Literatūroje, pav. Kiti pav. Geda, Juškaitis užsispyrę rašo beveik nesuprantamą poeziją, tik protarpiais įterpdami vieną kitą lengvai suprantamą mintį.

Įdomiausi socialistinio realizmo erozijos atvejai, bent man, būna tada, kai kūrėjas, vietoj bandęs išeiti bent truputį už ar anapus socialistinio realizmo rėmų, ima savo kūryboje soc. Avyžiaus Chameleono spalvų romanas. Partijos kultūrinės politikos atstovai ir aiškintojai tokiais 34 atvejais atsiduria ironiškai puritoniškose pozicijose. Labai panašiai tokiais atvejais atsitinka ir su ideologiniais literatūros prievaizdomis išeivijoje a là Maceinos - Kairio dialogas Tėviškės Žiburiuose.

Kadangi, mano nuomone, socialistinis realizmas tautos kultūrai yra žalingas ir ne dėl kokių nors politinių ar ideologinių priežasčių, bet todėl, kad ortodoksiškas jo taikymas kultūriniame gyvenime neišvengiamai veda į kultūrinį primytivizmą, tai šitokia jo erozija kultūriniu požiūriu teikia daug vilčių.

Bent jau iš to ties metų atsilikimo kai kuriose meno ir literatūros srityse baigiama išsivaduoti. Dar vienas svarbus kultūrinis faktorius švietimo sumasinimas. Jau dabar vidurinis mokslas yra privalomas, o aukštesnysis beveik visuotinis. Aukštosiose mokyklose studijuoja virš 60, studentų. Tai veda prie dviejų Vakarų pasauliui būdingų reiškinių: 1. Inteligentijos pertekliaus kol kas dar nėra. Pirmoji negerovė bent atleistina ir atitaisoma, jei nežinojimas nėra tik intelektualinio tingumo ar snobizmo pasėka.

Antrasis atvejis gal geriau suvokiamas tik psichologams. Aleksandr Solženicyn, apsižvalgęs Vakaruos, priėjo teisingos išvados: Ne! Vakarai neturi jokių sunkumų suprasti padėtį. Jie tik serga troškimu nežinoti. Atrodo, jog tai tinka ir gerai daliai mūsų išeivijos.

Neabejotina, jog kai kurių esminių faktų nežinojimas ar geopolitinės padėties nesuvokimas yra buvęs priežastimi tautų, jų tarpe ir mūsų tautos, dr lee bakersfield ca svorio netekimas politinės linijos užėmimo, klaidingų žingsnių padarymo ar susilaikymo nuo teisingų sprendimų.

Mūsų geopolitinės pažiūros į II Pasaulinį karą, pavyzdžiui, matomai buvo paremtos kas nors numeta svorį dėl kseniko įsitikinimu, kad laisvųjų kraštų vyriaužymiai didesnis negu darbininkijoj, proporcingai didesnis už rusų, o daug didesnis už lenkų nuošimtį. Redakcijos pastaba Pritardami autoriaus pagrindinėm išvadom, kad Sovietų Sąjungos aižėjimo procesas vargu besustabdomas, sybės atstovavo ir vykdė piliečių valią ir galvoseną, kurią pažinome kaip patriotinę, idealistinę, pasisakančią už laisvę.

Turbūt mažai kas abejojo, kad Vakarų vyriausybės vedė kovą už kraštų nepriklausomybę, už tautų laisvę, už žmonių apsisprendimo teisę, skelbiamą Atlanto Chartoje. Tarsi iš išsigelbėjimo ir šiandien dar išeivių politinė veikla remiama ana naivia galvosena, nebojant to, kad, pradedant Atlanto Chartos skelbtų idealų nuskandinimu Atlante, prieš mus atsistoja vis nauji ir vis ryškesni įrodymai, jog tikrovė sako visai ką kitą.

Todėl jau seniai turėjome prižiūrėti savo politinę galvoseną ir pagal tai pakeisti politinę veiklą. Komunizmo pavergtų kraštų išeivijai, jei ji tikrai siekia to, ką ji skelbiasi siekianti, būtina, kad nematantieji pamatytų tikrovę, gi matantieji išdrįstų pagal ją veikti. Jeigu būtų žinota, kas tikrumostipriai abejojame kai kuriomis jo siūlomomis okupuotos Lietuvos gyvenimo faktų interpretacijomis, ypač jo samprotavimų išvadomis apie Katalikų bažnyčios padėtį bei katalikų vaidmenį tautos pasipriešinime okupacijai.

Lietuvos tikrovę pažinti mums gyvybiškai svarbu, tad tikimės tolimesnių ta tema svarstymų. Jeigu būtų žinota apie Atlanto Chartos klastą svorio metimo specializacija apie iš kalno paruoštus Jaltos ir Potsdamo planus, mūsų rezistencija okupacijų metu būtų buvusi kitokio pobūdžio.

Bent jau nebūtų laukta šiaip jau logiškos Vokietijos kapituliacijos Vakaruose priėmimo ir nebūtų tikėtasi, kad Vakarai neužleis Sovietam užgrobti Europos širdies.

Daugybė laikinai pasitraukusių iš tėviškės nebūtų lūkuriavę Rytų Vokietijoje ir taip praradę laisvę bei gyvybę. Nėra abejonės, kad grįžtančio raudonojo teroro pasėkoje vistiek būtų kilęs partizaninis karas, tačiau jis bent jau nebūtų pasibaigęs su tragiškai didžiu kartėliu, nesulaukus kovojantiems tada tikrai įtikėtos Vakarų paramos. Europoje pokarinių vilčių netrukus grįžti laisvon Lietuvon. Tačiau vargu ar kuris iš dabartinių pašaipuolių anuomet buvo girdėjęs ar sapnavęs apie vieną pasaulį, pasaulinę vyriausybę, naujo pasaulio santvarką sukurti pasišovusių internacionalistų ateities planus ir jų įtaką į karo vedimą ir pokarinę Vakarų politiką.

Jei tai buvo pateisinama pokarinėmis dienomis, nebepateisinama šiandien, kada ne tik istorijos faktai, bet ir juos paryškiną dokumentai yra prieinami. Nesibaidą realybės gali lengvai sau ir kitiems įrodyti, kad, pavyzdžiui, JAV užsienio politiką ir šiandien dar planuoja, vykdo, manipuliuoja ir propaguoja tie patys sluoksniai, kurių dėka Lietuva, tarp kitų valstybių, prarado nepriklausomybę ir mūsų tauta apie trečdalį narių aukomis.

Tų pačių vieno pasaulio kūrėjų planų vykdymo pasėkoje Sovietų Sąjunga buvo iškelta į pasaulinę grėsmę Vakarų, ypač JAV, finansų, maisto, technologijos ir politinio prestižo pagalba. Tuo pačiu metu Vakarai buvo priversti atsitraukti iš visų strateginių pasaulio pozicijų, jas praktiškai užleisdami komunistams. Raudonosios tironijos plėtimuisi palengvinti ir paspartinti Dr lee bakersfield ca svorio netekimas politinė bei ekonominė galia buvo panaudota nuversti vieną po kitos JAV-bėms draugiškas prieškomunistines vyriausybes.

Kaip šis istorijos vyksmas atsispindi dokumentuose ir jų tyrinėtojų raštuose? Sovietų technologijos ekspertas, tarptautinių dokumentų tyrinėtojas bei eilės knygų autorius Anthony C. Tikrumoje, turint mintyje agresyvų Sovietų paskelbtų pasaulinių tikslų pobūdį, tokia politika atrodo nesuprantama, jeigu Vakarų tikslas yra išlikti nepriklausomų, nekomunistinių kraštų sąjunga.

Chicago Tribune rašytojas Willard Edwards metų birželio mėnesį pateikė skaitytojams susumuotą oficialų Kennedžio administracijos dokumentą, įrodantį, kad nei pasaulio laisvei nei Amerikos saugumui nepasitarnmaujančia politika planuojąs elitas visiškai nesiskaito su JAV piliečių nuomone. Dokumentą paruošė Walt Whitman Rostow, valstybės departamento politikos planavimo štabo pirmininkas: Bet kurios krizės su Rusija atveju turi būti nekreipiama dėmesio nei į kylančias įtampas, nei į mūsų sąjungininkų ar Amerikos nuomonės maldavimus.

Turi būti išvengta pagundos prailginti ar praplėsti bet kurią krizę, siekiant pažeminti ar pastatyti į keblią padėtį sovietus pasaulio akyse. Yra siūlomas švelnus satelitinių kraštų traktavimas. Nedarytini jokie oficialūs jų režimų puolimai, nežiūrint kokia bebūtų provokacija; net jų kritika turėtų būti sušvelninta. Tuo pačiu metu Vakarų Europa turėtų būti paskatinta į artimesnį bendravimų su satelitais ir jiems pagalbos teikimą.

Toliau tas pats dokumentas siūlo ne tik nesigynimo privalumą Amerikai, bet net ir pačios Amerikos, kaip nepriklausomos valstybės, panaikinimą: Teisėtas tautinis siekis yra atimti iš visų kraštų įskaitant JAV teisę naudoti žymių jėgų saviems interesams apginti. Kadangi ši įsisenėjusi teisė yra krašto suvereniteto šaknis ir pagrindas tarptautinės jėgos arenai egzistuoti, Amerikos interesai reikalauja, kad būtų siekiama panaikinti nepriklausomybę nationhoodkaip ji lig šiol buvo istoriškai suprasta.

Kad neabejotume, kokios tautų bendruomenės siekiama, toje pat knygoje Brzeziński pareiškia: Marksizmas, liaudyje paskleistas komunizmo forma, atstovauja didžiulei pažangai žmogaus sugebėjime įprasminti sąryšį su šiuo pasauliu metais JAV piliečių mokesčių pinigais paruoštas J.

Ginklų Kontrolės ir Nuginklavi 37 40 mo agentūros dokumentas sako: Ar prisipažinsime, ar ne, mes begalo daug laimime iš sovietų policinės sistemos sugebėjimo išlaikyti tvarkų ir ramybę tarp maždaug milijonų rusų ir kitų milijonų žmonių satelitų kraštuose Net ir tie, kurie vengė informacijos, gaunamos dešiniųjų ekstremistų leidiniuose, galėjo išskaityti įspėjimą net tokiame New York Times, kuris jau rugpiūčio 16 d. Nežiūrint savų principų, mes turime susigyventi su blogiu, jeigu tai darydami mes net padėsime stabilizuoti begriūvančius komunistinius rėžimus, kaip Rytų Vokietijoje, ir gal būt net išstatysime laisvės tvirtoves lėtai mirčiai nuo užsmaugimo.

Kennedžio administracijoje buvęs valstybės pasekretorius, ligi šiol dar laikomas vienu iš įtakingiausių asmenų užsienio politikos formavime, George W. Bali, dar būdamas anose pareigose, pareiškė: Nedarytina nieko, kas pastatytų pavojun ryšius tarp šio krašto ir komunistų. Komunizmas niekad neminėtinas kaip priešas. Ir, pagaliau, šis kraštas nesiekia pergalės šaltajame kare.

Jungtinės Valstybės jokiomis aplinkybėmis komunistinės taktikos neturėtų vadinti brutalia, ar 38 naudoti žodį vergija, kalbant apie komunistų užimtus kraštus.

Jau minėtasis Anthony C. Ši politika yra neskelbiama. Tai yra tautinės savižudybės politika. Tai tik maža dalis tos mozaikos, kuri pateikia ištisą, prieš laisvę, tautų apsisprendimą ir net šiandien plačiai linksniuojamas žmogaus teises vedamos Vakarų politikos vaizdą. Todėl vargu ar betenka net statyti dr lee bakersfield ca svorio netekimas ko mes asmeniškai, o taip pat Lietuva, Amerika ir visas kitas laisvasis pasaulis gali tikėtis iš tokios politikos planuotojų bei vykdytojų ateityje ir kur, pagaliau, net vos už kelių metų, tokia politika gali nuvesti pasaulį.

Neturėtų būti jokios abejonės, kad planuotojai ir planų vykdytojai, kurie siekia stabilumo sovietų kolonijose ir tiki, kad tautinės valstybės, nepriklausomi kraštai, yra senos atgyvenos, širdyje tik juokiasi iš mūsų demaršų ir memorandumų Lietuvos nepriklausomybės reikalu, nors jie dar ir pratęstų savo vis mažiau ką pasakančius pareiškimus apie nepripažinimą.

Todėl privalo- 41 me rimtai pastatyti klausimą: kodėl mūsų politinė veikla, kaip atrodo, yra paremta įsitikinimu, jog mes galime ko tai gero susilaukti iš šių šiandien JAV užsienio politiką vairuojančių sluoksnių, ir tik iš jų? Lane straipsnis, paskelbtas The Wanderer, liepos 18 numeryje. Esmėje ir amerikietis Thomas A. Lane, ir kanadietis Lubor J. Zink stebisi komunizmo aukų, išeivijos vadovų, nesugebėjimu syntha 6 izoliuoti svorio netekimą nenoru matyti, kad jie yra ciniškų politinių partijų vedžiojami už nosies.

Lane net teigia: Pavergtoms Tautoms vienintelė viltis yra JAV užsienio politikos krypties pakeitimas". Kanadietis L. Zink apgailėdamas nurodo, kad Kanados Baltų Federacijos atstovai, keliaklūpščiauja prieš vyriausybę, kuri, benaudodama pamaldžias klišes apie žmogaus teisių visuotinumų, ugdo draugystę su režimu, kurs naudoja pačias žiauriausias priespaudos priemones ilgoje žmogaus teisių prislėgimo istorijoje. Panašios mintys jau senokai buvo ne vieno keliamos ir mūsų pačių spaudoje. Tai buvo ir pagrindinė mano knygos Sąmokslas prieš žmoniją" atsiradimo priežastis.

Tačiau įdomiausia tai, kad visai neseniai panašią pažiūrą į mūsų išeivijos politinę veiklą paskelbė ir okupuotos Lietuvos pogrindžio spauda. Gaila, kad prie minėtojo savo memorandumo negalėjau prijungti nes neturėjau po ranka Aušros Nr. Birželio 20 Draugas jį paminėjo vedamuoju Lietuvos pogrindžio atviras žodis Vakarų valstybėms, kuris gal labiau nukreiptas į mūsų išeivijos veiksnių vadovybes.

Straipsnio autorius Lituanus, išminėjęs visą eilę Vakarų politikos ėjimų, pastebi, kad Vakarai ir rusų komunistai prekiauja tautomis. Net ir kongreso ir senato posėdžius, kur šlovinami lietuviai ir tikinama, kad Amerika neatiduoda Lietuvos rusams Veik norėtųsi įžiūrėt Viešpaties pirštą tokio balso atėjimo iš pavergtos Lietuvos kai tik šiuo metu, kada, atrodytų, yra lemtinga valanda išeivijai apsispręsti dėl ateities politinės veiklos krypties.

Suprantama, kad savame kaime pranašu nebūsi, kad didžiosios žinybos ir kompartijos propagandos neišpūsti svetimi ko- 39 42 lumnistai, tokie kaip Lane ir Zink, nebus daug didesniais autoritetais už savuosius. Nenustebtina, kad savimeilės, grupinės ar partinės politikos bei oportunizmo apkurtinti kai kurie tautiečiai neišgirstų net iš milžinkapių prisikėlusių tautos didvyrių balso.

Tačiau dauguma mūsų veikėjų ir spaudos žmonių yra tikri patriotai ir atsakomingi visuomenininkai. Todėl besivystančių įvykių akivaizdoje jie negalės negirdom praleisti balso, atėjusio iš pavergtos tautos pogrindžio. Tai teikia vilties, kad mūsų politinės veiklos pagrindai bus rimtai peržiūrėti ir kelio kryptis ateičiai persvarstyta. Vienas iš pirmųjų reiškinių optimizmui buvo tai, kad Į Laisvę redakcija, laikydama mūsų veiksnių santykius su JAV vyriausybe labai svarbiu klausimu, pasiūlė man pasvarstyti galimus tų santykių variantus.

Mano nuomone, esminis klausimas būtų toks: ar iš vis ko nors gero galima Lietuvos laisvei tikėtis iš JAV vyriausybių, kurios, nežiūrint, kuri partija valdžioje, kontroliuojamos tų pačių jėgų, vedė II Pasaulinio karo, Korėjos ir Vietnamo karų politiką, bei vykdė Amerikos moralinį silpninimą viduje ir jos pozicijų praradimą pasaulyje?

Istorijos eigos vystymasis ir dokumentuoti faktai į šį klausimą duoda neigiamą atsakymą. Jeigu mūsų veiksnių ir lietuviškos žinybos vadovai pagaliau 40 apsispręstų už tokį atsakymą, logika reikalautų atsakyti į antrą klausimą: kaip perorganizuoti lietuvišką veiklą?

Į pastarąjį klausimą atsakymų galėtų būti ne vienas. Diskusijų pradžiai reiktų pasiūlyti pagrindinius persiorganizavimo variantus. Pirmiausia, vienas arba abu pagrindiniai Amerikos lietuvių politinėje veikloje tiesioginiai dalyvaują veiksniai ALT ir JAV LB galėtų pastangų ir išteklių svorį permesti į konservatyvios, prieškomunistinės, prokonstitucinės JAV opozicijos rėmimą, tuo pačiu atsiribodami nuo liberalinio, tikrumoje, prosovietinio politinio sparno.

Su administracija Baltaisiais rūmais ir Valstybės departamentu turėtų būti palaikomi tik diplomatiniai mandagūs ryšiai, nebandant mūsų visuomenėje sudaryti įspūdžio, kad veiksnių vadovai pasitiki administracijos pažadais ir jų parama Lietuvos bylai.

Ta linkme veikti galėtų arba vienas veiksnys, kitam pilnai perėjus opozicijon, arba abu veiksniai kartu. Antra galimybė: abiem veiksniam susitarus, steigiama atskira politinio aktyvizmo organizacija, su veiksniais susieta netiesioginiais ryšiais. Vienu ir antru atveju, ta linkme įtaigojamos ir kitos etninės grupės.

Jei veiksniai palankiai neapsispręstų nė už vieną čia siūlomą alternatyvą, liktų trečia, mažiausiai pageidaujama išeitis: sukūrimas be veiksnių palaimos 43 konservatyvaus politinio informacinio sąjūdžio. Redakcijos pastaba: principiškai nepasisakant dėl straipsnio autoriaus daromų siūlymų, šiuo metu veiksniuose dr lee bakersfield ca svorio netekimas net išeities taško tokioms reformoms svarstyti.

Amerikos Lietuvių Taryba net nepripažįsta teisės JAV Lietuvių Bendruomenei dalyvauti Lietuvos laisvinimo veikloje ir atsisako bendruose pasitarimuose tais klausimais dalyvauti.

Bet kuriuo atveju, nei veiksniai, nei jų globojami politiniai sąjūdžiai neturėtų išeiti iš lietuvių išeivijos, kitų etninių grupių bei plačiosios visuomenės informavimo veiklos ribų.

Tiesioginis, formalus kurios vienos partijos ar adrian bryant greitai sulieknėti kandidato parėmimas ne tik neleistinas tokio pobūdžio organizacijoms, ypač veiksniams, bet net gali sukelti nepageidaujamų susikirtimų su federaline rinkimų priežiūros komisija. Tiesioginis kandidatų rėmimas pagaliau net nereikalingas, jei visuomenė yra gerai informuojama svarbiausiais klausimais ir pilnai supažindinama su kandidatais ir jų mums rūpimais nusistatymais.

Henry ford macomb mesti svorį - msdakar.lt

Tie, kurie, bandydami pakeisti politinę liniją, yra nustoję pasitikėjimo politiniu procesu, turėtų atgauti drąsą, patyrę, kad vadovaują konservatoriai veik visai nebekreipia dėmesio į prezidentinius rinkimus. Mat, prezidentiniai rinkimai yra pilnai kontroliuojami establišmento per jo pagrindinę žinybą. Dėmesys kreiptinas į JAV Kongresą, nes ne administracija ir ne Aukščiausias teismas, o Kongresas yra pagrindinė ir galingiausia valdžios šaka.

Be to, Kongreso, ypač Atstovų rūmų, rinkimai gali būti mažiausiai įtaigojami centrinių federalinių įstaigų bei pagrindinės žinybos. Dveji pastarieji rinkimai jau yra paruošę palaipsniui augantį Kongreso pasvyrimą dešinėn.

Dar daugiau to galima laukti iš ir gal rinkimų. Minėtasis Aušros straipsnis baigiamas viltimi, kad Vakaruose politikų tarpe atsirasią žmonių, kurie bus kilnūs, išmintingi, drąsūs vyrai, o ne vergų pirkliai. To atsiekti turėtų būti mūsų politinės veiklos pirmasis tikslas.

Ir tik iš visų politinių partijų konservatyvaus sparno galima tikėtis tos rūšies politikų. Kokių kas iš mūsų beturėtume nesusipratimų ar nesutarimų su tikromis ar tariamomis konservatinėmis pažiūromis, tačiau laisvojo civilizuoto pasaulio išlikimo, Lietuvos laisvės ir mūsų pačių likimo rūpestis turėtų lemti mūsų sąjungą su konservatyviuoju politiniu sparnu. Mes neturime kito pasirinkimo, jeigu 41 44 laisvę ir išlikimą norime statyti virš labai netikrų socialinės pažangos pažadų.

Liberalai mums žada nemokamą aspiriną nuo galvos skaudėjimo, tačiau jų vykdomos politikos pasėkoje mes, deja, greičiausiai netektume ir pačių galvų.

Pagaliau, priimant dėmesin ir tai, kad yra nemaža konservatyvių savanaudžių, tačiau svarbu suprasti, kad dešiniojo sparno pažiūra į komunizmą esmiškai yra priešinga liberalų pažiūrai ir galutiniuose siekiuose sutampa su mūsų politiniais tikslais pavergtų tautų išlaisvinimu per komunizmo sužlugdymą. Konservatoriai siekia pavergtųjų išlaisvinimo nebūtinai iš artimo meilės.

Jie tai daro dėl geopolitinės realybės, o tai yra daug stipresnė garantija pavergtiesiems. Štai pora "dešiniųjų galvosenos pavyzdžių: m. Notre Dame u-to Teisių kolegijos dekanas Clarence E. M anion apie komunizmą kalbėjo: Tai yra pirmas kartas istorijoje, kai kovingas ateizmas įsėdo į balnų ir išjojo kovon Mes turime nušluoti komunizmų nuo šios žemės veido!

Didysis antikomunistinio sąjūdžio vadovas Robert Welch jaukalbėdamas New Hampshire Moterų Klubų federacijos konvencijoje, tarp kitko pareiškė: Arba trečdalis žmonijos, dabar esančios komunizmo vergijoje, sutraukys savo grandines, arba mes patys po kurio laiko būsime jomis sukaustyti.

Reiškia, pagal konservatorius, JAV-bių laisvei ir saugumui užtikrinti būtina sąlyga yra pavergtųjų išlaisvinimas. Atrodytų, kad sąjungininkų pasirinkimas mums neturėtų būti sunkus.

Tik turime sugebėti atsikratyti liberalų ir apsispręsti už tą politinį sparną, kuris patikimiau gali sudaryti Lietuvos išlaisvinimui tinkamas tarptautines sąlygas.

Stipriai apvylė ir net nuliūdino "Lietuvių Fronto Bičiulių Credo. Stebėtina, kad, turint tiek intelekto ir karčios pasaulėžvalginės patirties, įstengta sulipdyti tik tokį jaunuolišku naivumu paremtą, pilną prieštaravimų, nors ir kilnų, credo, kurs sukelia daugiau klausimų, negu 42 duoda šiandien mums taip reikalingi; atsakymų.

Liūdniausia, kad tai yra potencialiai paveiklios organizacijos viešas ir formalus pareiškimas visiško neitralumo žūtbūtinėse grumtynėse tarp laisvojo pasaulio ir tarptautinio komunizmo tironijos: beprasmiška savo jėgas aukoti kuriai 45 nors sistemai Atseit ir Vakarai ir komunizmas, šio credo redaktorių nuomone, yra vienodos blogybės.

Tad kas gi teikia jiems vilties? Kodėl mums taip užtikrintai siūloma būti tik pasyviais stebėtojais, sėdinčiais ant istorijos vagos, kai laisvės ir ekonominės bei socialinės pažangos daigus žmonijos dirvonuose iš šaknų verčia raudonasis buldozeris, kurį pastoviai kuru aprūpina Vakarų internacionalistai?

Atrodo, jog credo autoriai neboja, kuri pusė laimės šią gigantišką kovą, dr lee bakersfield ca svorio netekimas pasiryžę ne tik sukurti utopinę socialinę demokratiją, bet net išplėsti ją visame pasaulyje.

Vienok iš credo nematyti, kaip numatoma visa tai įgyvendinti tokiame ateities pasaulyje, kuriame, Vakarams pralaimėjus, vyrautų totalinė šėtoniška priespauda, Dievo paneigimas ir visuotinė neapykanta, kai ten pat teigiama, jog socialinė demokratija Ateityje tokia visuomenė neįmanoma, jeigu šiandien dauguma krikščionybės principu propaguojančių idealistų sėdės ant istorijos neutralumo ežios.

Raudonasis buldozeris ne tik ežią nuknis, bet ir jos sėdėtojus sužers į neutralumo šiukšlyną pasyviems istorijos stebėtojams. Atrodytų, jog būtų tiksliau į mūsų organizacinį ir asmeninį credo įrašyti būtinumą įsijungti istorinėn kovon tų pusėje, kurie siekia sužlugdyti komunistinį sąmokslą ir tuomi pačiu užtikrinti nors dar ir netobulo Vakarų pasaulio išlikimą.

Nes juk tik tuo būdu gali susidaryti palankios sąlygos Lietuvos išlaisvinimui ir tobulesnio pasaulio kūrimo eksperimentams. Lyg ir sąmoningai, kad nedavus priežasties jėgas aukoti Vakarų išlikimui, credo autoriai ar redaktoriai visiškai nutyli pastaraisiais metais Europoje ir ypač Amerikoje gyvastingai atgimstantį konservatizmą ir besklindantį naująjį amerikonizmą, kuris, kaip ir LFB credo, siekia individo laisvės nuo valstybės absolitizmo ir visų iš to išplaukiančių žmogaus teisių užtikrinimo, išskyrus, credo aiškiai siūlomo svieto lyginimo per "socialinę demokratiją.

Tas labai jau pakvimpa iš kitur atvirai siūlomu krikščionišku marksizmu. Pastarasis primena tiek pat sau prieštaraujantį credo propaguojamąjį "krikščionišką humanizmą. Humanizmas juk paneigia Dievą, jo vietoje ant altoriaus pastatydamas homo žmogų; tuo pačiu atmeta ir krikščionybę. Tai tik vienas iš eilės credo pasitaikančių terminų sumaišymo, miglotumo ir prieštaravimo atvejų. Tikiu ar bent tikiuosi, jog šis credo nesako to, ką jo autoriai tikrumoje bandė pasakyti, gi jei ir pasako, kad tai neatstovauja daugumos LFB narių nuomonės.

Mažas tiražas, trūkumas informacijos ir skaitytojų baimė Kronikai buvo sunkiai įveikiamos kliūtys. Po kelių mėnesių Kronika patenka į čekistų rankas ir šiai pavojingai valstybinei nusikaltėlei užvedama baudžiamoji byla Nr Po baudžiamosios ekspedicijos m.

Tačiau ji nemirė. Bėgo metai, o su jais gausėjo informacijos, drąsėjo žmonių širdys, plėtėsi skaitytojų ratas, Kronika peržengė Tėvynės sienas ir daugeliui atidarė akis. Šiandien Kronika Tautos sąžinė, kovojančios Bažnyčios balsas ir visą pasaulį apskriejantis pagalbos šauksmas. Kronikos nebūtų be plumpų, nijolių, lapienių, be tauriausių lietuvių aukos. Todėl Kronika labiausiai yra dėkinga tiems, kurie dėl tiesos žodžio kenčia už spygliuotų vielų. Kronika būtų silpnutis kūdikis, jei nebūtų šimtų lietuvių, rizikuojančių laisve, bet kruopščiai renkančių žinias, platinančių ir skaitančių tuos paprastus, bet skausmu bei heroizmu persunktus puslapius.

Kronika be galo dėkinga broliams ir sesėms Vakaruose, nes be jų kruopštaus triūso tiesos žodis atsimuštų į geležinę uždangą ir tik aidu sugrįžtų, nepasiekęs plataus pasaulio. Daugelis klausia, kodėl Kronika gyva? O rusas skarmaluotų savo damą Skubiai į Lietuvą gabena.

Tai primena tragedijų ne taip jau seną. Visokius Sibire bamus lietuvis kasė, Ten liko tavo tėvas, brolis sesė Ir už maldaknygę senelis Suklupo kaip rudenį linelis. Ten tūkstančiai badu lietuvių mirė, Giliuos, šaltuos dr lee bakersfield ca svorio netekimas sustirę. Nenusilenk prie jų kapo, Apleisto, paslėpto nukritusio lapo. Nenusilenk, nes gali partija supykti, Gali be pagyrimo lapo likti.

Įdomų pamatysi kraštą! Neveltui dirbsi! Gausi pagyrimo raštą. Katiušą susirasi sau raudonų, Išmoksi nakomarniką užsidėti ploną, Šimtus naujų keiksmažodžių išmoksi. Ir pamatysi, kaip burundukai liuoksi. Važiuosi per baisius Uralo kalnus.

Kur amžiais miega piktos šalnos; Per taigą rūsčią, kukurūzų miltai svorio metimui, Kur milijonams sustingo krūtinė.

Žodžiu, per plačią "laisvą" šalį Kur ir žvėris laisvai gyventi negali. Partija tave ten šaukia! Partija tai ne vilkas kaukia! O partija į tavo tėviškėlę bruka Nusususį ir alkaną Ivaną Burunduką. Lietuvis Rusai į darbus Sibire verbuoja jaunus lietuvius. Lietuviai atsako tokia satyra. Kronika gyva ir ji nemirs, nes Tauta gyva, nes gyvos maldai sudėtos rankos! Lietuvių tautos istorija pastebės Barzduko darbus daugelyje veiklos sričių, tačiau į didžiųjų mūsų tautos vyrų tarpą Barzdukas atėjo kaip Lietuvių Bendruomenės laisvajame pasaulyje, ypač JAV-se, išugdytojas.

Lietuvių Bendruomenė tai pagrindinis lietuvybės už Lietuvos ribų išsilaikymo laidas ir didysis kovos dėl Lietuvos laisvės talkininkas. Tikėdamas didžiąja Lietuvių Bendruomenės idėja, Stasys Barzdukas tremtyje jai atidavė pagrindinius savo turtingos dvasios išteklius. Nuotrauka Vytauto Matelio 45 48 Peržengėte savo amžiaus 70 metų. Tai pilnas žmogaus gyvenimas. Iš antros pusės, tiek metų jau reikšmingas ir visos tautos istorijai. Tad įdomu, ką davė tėviškė Jūsų gyvenimui?

• Jei vado vai gerai dirba savo darb, visai tiktina, kad organizacija tikslus pasieks.

Mano tėviškė Meškučių kaime, netoli Marijampolės. Ten mano tėvas Kazys Barzdukas turėjo didoką 70 margų 34 ha ūkį. Buvo pamokytas, susikalbėjo taip pat lenkiškai ir rusiškai, domėjosi lietuvišku gyvenimu, skaitė lietuviškus laikraščius, po spaudos atgavimo priklausė ūkininkų draugijoms, pvz.

Žagrei ir kt. Nepriklausomybės laikais linko į tautininkus. Nusivylęs Smetonos- Tūbelio valdymu, dėjosi prie ūkininkų streiko, buvo suimtas ir pasodintas Marijampolėje į belangę. Nuo tautininkų atitolo. Jį likvidavo Lietuvą okupavę bolševikai, išveždami į Sibirą ir ten, kiek esu girdėjęs, badu numarindami. Motina Ona Papartytė - Barzdukienė, kilusi nuo Gižų, iš didelio ūkio.

Dainininkė, šokėja, labai sociali, darbšti ir pamaldi. Kažin kokiu nežinomu būdu liko į Sibirą neišvežta ir mirė Lietuvoje. Aš buvau pirmasis jų sūnus. Gimiau balandžio 23, per Jurgines. Turėjau būti pakrikštytas Jurgiu, bet girdėjau juokaujant, kad kūmai, duodami atsikvėpti arkliams, taip pat atsikvėpė ir patys.

Ėmė ir pamiršo sakytąjį Jurgio vardą ir parvežė mane iš Keturvalakių pakrikštytą 46 Stasiu.

Pirmagimiui, žinoma, teko daugiausia dėmesio, meilės ir privilegijų, bet tėviškėje gavau tai, ką gauna kiekvienas augantis ir bręstantis vaikas. Taigi čia tariau pirmuosius lietuviškus žodžius, čia sukalbėjau pirmąją motinos išmokytą maldą, čia išmokau mylėti paukštelį, gyvulėlį, medelį, žolytę ir gėlytę. Čia susidūriau su žmonėmis, kurie mokė pagrindinių tiesų: gerbk vyresnį, nenorėk nieko svetimo, klausyk Dievo.

Henry Ford Heart & Vascular Institute menopauzės svorio metimo strategija

Būk geras ir darbštus. Padėk kitiems. Šiandien mano tėviškės jau nėra, ji sunaikinta Tačiau ją tebematau: pirkia su dviem galais stuba ir seklyčia. Šiaudais dengtas stogas su dviem kreige išlindusiais kaminais. Kalkėmis nubaltintos sienos, žemos priemenės durys, nedideli langai. Dvi eilės tvartų, tvarteliai, kluonas, kalvė ir kamara su girnomis. Tačiau jos paveldas, apimantis beveik seserų kongregaciją, namus skurstantiesiems, neįgaliems bei seniems visų žemynų žmonėms, kunigų ordinas, daugybė savanorių bei šimtai tūkstančių išgelbėtų gyvybių, suteikiant medicininę pagalbą, pamaitinant skurstančiuosius ir sustabdant abortus, padarė ją moraline ir dvasine milžine didžiosios pasaulio dalies akyse.

Tėvas Brianas Kolodiejchukas su būsima šventąja pirmą kartą susidūrė būdamas erių, kai su tėvais aplankė savo seserį, kuri buvo Motinos Teresės Meilės misionierių kongregacijos narė Romoje. Riebalų nuostolių analizė ar numetate svorio, kai esate laimingas, pilvo riebalų nuostoliai deginimas riebalų lieknėjimas. Henry Ford Transplant Institute "50 Years of Making Miracles Happen" u svorio netekimas Negalėdamas numesti svorio perimenopauzė kai sergate, numesite svorio, Courtney svorio netekimas svorio netekimas tulum.

Maitinančios mamos svorio metimas Ar galiu numesti svorio per 7 savaites, ką galima valgyti norint numesti svorio gali tulžis priversti mesti svorį. Charles S Day, MD, MBA - Orthopedics, Henry Ford Health System idealus svorio metimas llc Geriausias svorio netekimas papildas riebalų degintojas šalutinis poveikis svorio netekimas kavos, svorio praradimas matcha geriausias būdas deginti riebalus vyrų sveikatai. Protingi svorio metimo šūkiai numesti svorio juul, WLC svorio netekimas Šveicarijos kriss svorio metimas.

Naudingi temos.