Dėl to nekyla abejonių". Sanjay Gupta, M. Dailioji Kalytė būdavo priaugusi prie jo kaip nefunkcionali Siamo dvynė. Ašara dėl to jautė keistą piktdžiugą.
Ašara sapnavo, kad ją pažadino žingsniai.
Atsidavimo Nektaras | PDF
Labai labai smulkūs žingsneliai. Pelė po triukšmingos naktinės puotos nušmireno na molei. Kaip visada - tuo pačiu keliu. Per lentyną su skurdoko mis maisto atsargomis, supakuotomis, kad nesudrėktų, garsiai traškančiuose plastmasiniuose maišeliuose.
Per pagalvės kraštą. Per miegančiosios veidą. Per suplėkusį čiužinį. Per metalinę lovos koją. Per šaltas betono grin dis.
Galiausiai šmurkštelėjo pro niekuo ir niekaip neužglaistomą plyšį skardinių durų apačioje. Ir greitai, tarsi pilkas kamuolinis žaibiūkštis, išnėrė į ilgą ilgą ilgą terasą Iki metų pradžios buvo likusios 3 dienos.
Prasidėjo ųjų gruodžio oji. Net po kelių mėnesių beatodairiškos kovos Ašaros pastangos kaip nors įveikti pelę, šį miniatiūrinį, bet didžiai įkyrų padarą, pasirodė bergždžios. Beliko susitaikyti su skubriu aštrių nagelių 5 krebždėjimu, pasigirstančiu, kai, vos užgesinus šviesą, pelė at- skuosdavo grindimis.
Susitaikyti su ištisą naktį besitęsiančiu plastmasinių maišelių šnarėjimu. Susitaikyti su juodomis spi romis, virtusiomis pikantišku prieskoniu kukurūzų dribsniuo se ir pieno milteliuose Kaip jau susitaikė su daugybe kitų, ne visada malonių, bet Himalajuose 600 kg svorio karina dalykų.
Tai, kas vis dar priversdavo Svorio metimas iššūkis buivolas ny krūptelėti, buvo pelės uodegos, aštrios lyg stiklo rėžtuvas, kasrytinis brūkštelėjimas per veidą. Bet reikia tik šiek tiek laiko, ir Ašara pripras.
Prie visko pri prantama. Kodėl tėvai, veikiau, tėvas, kurio duktė gyvenime nie kada neregėjo, davė jai tokį keistą vardą, taip ir liko mįslė. Jis nei maloniai ausiai skambėjo A? Tvirtina ma, kad vardas gali lemti žmogaus likimą. Ašaros gyvenimo is torija - geriausias pavyzdys. Ji lengvai susigraudindavo, dažnai ir daug verkdavo, nuolat buvo truputį drėgna. Tad, kaip daugelis kitų jautrių ir protingų XX amžiaus paskuti niojo svorio metimas iššūkis buivolas ny būtybių, ji patraukė iš Vakarų į Rytus, tiesiai į Himalajus, laimės Nirvanos, Nušvitimo, Išminties, o gal Pa žadėtosios žemės ieškoti.
Laisvės, skirtingai nei kiti, Ašara neieškojo, nes ir taip jautėsi absoliučiai laisva. Jos motina prieš keletą metų žuvo autoavari joje. Tai, kas pirmus keletą mėnesių po siaubingos nelaimės pa teisino jos nevykusį vardą svorio metimas iššūkis buivolas ny atrodė kaip niekada nesibaigsianti tragedija, netikėtai virto sėkme, išlaisvinančia iš priklausomy bės, pareigos ar kaltės jausmo ir kitų įkyrių priežasčių, verčian čių žmones bergždžiai leisti laiką ir pinigus psichoanalitikų ka binetuose.
Dvidešimtmetė nepriklausoma, žavi mergina pelnin gai pardavė namą Kauno Žaliakalnyje ir, be visų savo puikių 6 savybių, tapusi dar ir turtinga, dėl nieko nesigrauždama patrau kė Sambalos linkui.
Iš pradžių viskas klojosi puikiai. Pakankamai solidi sąskaita Katmandu banke Ašarą gelbėjo nuo neišvengiamos kitus kan kinusios prievolės kas pusmetį grįžti į supuvusius Vakarus užsi dirbti pinigų, keičiant sauskelnes Alzheimerio ligos suėstiems bėdžiams senelių namuose, slaugant sergančius AIDS, iki visiš ko išsekimo tampant krovinius Hamburgo uoste ar iki raudonų haliucinacijų renkant braškes baltųjų vergų plantacijose kur nors Norvegijoje.
Ji anaiptol nebuvo vėjavaikė ir, kad sąskaita kaip kokia Šagrenės oda nesutirptų, kartkartėmis susirasdavo darbo. Turėjo puikią - programuotojos - specialybę, nerietė nosies ir bėdai prispyrus keletą mėnesių apsišarvavusi geležine kantrybe aiškindavo koja kojon su laiku panūdusiems žengti kokio Hi malajų užkampio gyventojams apie Microsoftą, Windowsus, Nor- toncomanderį, Discmonus, Disctoolus, Filefindus, Filefiksus, Spee- discus, Calibratus bei kitus neįmantrius dalykus. Padorioje kompanijoje paklausta apie savo specialybę, Ašara mįslingai numykdavo priklausanti Menų pasauliui, o jos bohe miška išvaizda neleido niekamtuo mykimu suabejoti.
Natūralios žolelės pilvo riebalams pašalinti gim tąją šalį ji taip pat vengė kalbėti, pati sau teisindamasi, kad ne nori trikdyti naujų pažįstamų, kurie, išgirdę pavadinimą Lietu- va, Lithuania, Litauen, Lituanie, pasijusdavo visiški neišmanė liai, neturintys net pradiniam išsilavinimui privalomų geografi jos žinių.
Viešnia iš Šiaurės Žmonėms ji prisistatydavoAros vardu. Toks buvo įrašytas pase, kurį nusipirko iš vieno gero ir paslaugaus žmogaus Delyje, dievo Amnandabhuko garbintojų kultinių reikmenų krautuvėlėje, ne toli Raudonojo forto. Pase ji vadinosi Arą Svorio metimas iššūkis buivolas ny, o tautybę, 7 kaip ir nuotrauką, buvo sugraužę žalsvi pelėsiai.
Tačiau šitai vi sai netrikdė nė vieno per penkerius klajonių metus jos sutikto pareigūno. Ašara ji vėl tapdavo tik įpuolusi juodžiausios nevil ties bedugnėn.
Document Information
O tai nutikdavo, deja, neretai. Ašara, kaip ir apokaliptinė armija įją panašių Ieškančių Vienišų Širdžių, netrukus įsitikino, kad Himalajai anaiptol nėra tokie sve tingi, kaip rašoma populiariuose teosofų ar njueidžinmkų vadovė liuose.
Savaime suprantama, patys kalnai čia niekuo dėti. Mat Hi malajųesmėyra ne Everestas, Anapuma ar Kančendžanga, ne vir šukalnių kilometrai, metrai ir centimetrai, ne kvapą gniaužiantys peizažai su rerichiškais saulėtekiais ir saulėlydžiais, bet svorio metimas iššūkis buivolas ny slap tos, slapčiausios, užvisslapčiausiosdoktrinos, osvarbiausia-jų skel bėjai: avatarai, mahatmos, gūrai, lamos ir kūrai. Nuo šių ypatingų asmenų malonės, nemalonės ir netgi abe jingumo priklausė nesuskaičiuojama daugybė po Himalajus be siblaškančių vakariečių likimų.
Jie net neprašo, kad paimčiau juos į Savo buveinę gyventi kartu su Manimi". Yra penkios išsivadavimo rūšys: susijungti su Aukščiausiuoju, gyventi su Aukščiausiu Viešpačiu toje pačioje planetoje, turėti Viešpaties bruo žus, valdyti tokius pat, kaip Viešpaties, turtus ir būti Viešpaties palydo vu. Bhakta netrokšta nė vienos šių išsivadavimo rūšių, jau nekalbant apie materialų juslinį pasitenkinimą. Jam užtenka to, kad jis su meile tarnauja Viešpačiui. Tokie yra tyro atsidavimo požymiai.
Nemažai jų likimų sproginėjo kaip muilo burbulai, nepalikdami nė šlapios vietos, apskritai - jokio pėdsako. Kodėl viskas vyko taip, o ne kitaip, niekas nega lėjo paaiškinti.
Gal keistus žmonių ryšius ir dar keistesnes tų ryšių atomazgas lėmė karmos dėsnis, kuris, kaip buvo tvirtina ma, mistinėje Himalajų erdvėje veikia nenumaldomai tiksliai, kaip tas įtaisas juodame prezidento lagaminėlyje su lemtinguoju Branduolinio Karo Pradžios Mygtuku. Ar toks lagaminėlis ap skritai egzistuoja? O nepermaldaujama karmos galia niekas neabejojo. Tačiau apie ją jau tiek daug prirašyta, kad šio je knygoje tiesiog nėra nei laiko, nei vietos dar kartą aiškinti, kas ir taip akivaizdu kaip dukart du keturi.
Viskas priklausė nuo karmos, ir karma viską lėmė.
Jurga Ivanauskaite - Sapnu Nubloksti LT | PDF
Jai buvo neįmanoma pasipriešinti. Anei ją pakeisti. Belikdavojai paklusti. Nebuvo jokios kitos išeities.
- Kaip valgyti daugiau bet numesti svorio
- Kaip numesti riebalus numetus svorio
Jeigu laikas ir erdvė būtų smėlis, kuriame nesuvo kiamas jos judėjimas galėtų palikti pėdsaką, iš kosminių aukšty bių gal ir įžvelgtume kokį spiralės pavidalo piešinį, sakytum Kre tos Labirintą, o gal Naskos Vorą ar Kolibrį išskleistais sparnais, gal Oksfordšyro Baltąjį Arklį, gal nuobodžią tiesę ar beviltišką punktyrą.
O gal - išvis nieko, gūdų liudijimą, kad šios klajonės buvo bergždžios.
Atvirai sakant, Ašara jau senokai išbraukė iš savo žodyno są voką Prasmė. Susigūždavo kam nors prabilus apie Dvasingumą. Jau senokai vengė pasaulį statyti ant trijų banginių, kurių var dai - Tikėjimas, Meilė, Viltis. Iš šalies žiūrint, o net ir atidžiau įsigilinus, galėjo atrodyti, kad Ašarai nėra nieko švento, bet iš tikrųjų viskas buvo ne taip. Ji nesiejo šventumo su vaikščiojimu žarijomis, vandeniu, oru ar svorio metimas atsisėdus kiaurai sienas, su aurų, astralų, elementalų matymu ar daiktų stumdymu žvilgsniu, o Rolexo laikrodžiai ar kvepiantys pelenai, byrantys iš oranžinių tūlo avataro rankovių, jai, deja, neatrodė nenuginčijami trans cendencijos pavyzdžiai.
Jos pačios tikėjimas buvo tarsi mėnulio raibuliai vandenyje, tarsi vaivorykštė lietui praūžus, tarsi vidury dykumos iškilęs spalvingas oazės miražas, tarsi sapne pasirodžiusi tobula mandala, tarsi atspindys veidrodyje, taigi nepačiupinėja- mas, anaiptol ne toks, kokio galėtumei griebtis lyg skęstantis gelbėjimosi rato, kurį jaustumei po kojomis kaip granitinį pa grindą, kaip galingas šaknis, ar apsišarvuotumei juo nelyginant magišku skydu.
To tikėjimo tikrai negalėjai pavadinti tvirtu anei karštu, bet ir drungnas jis anaiptol nebuvo. Ašara žinojo tikėji mą esant jos silpniausia vieta, bet juk buvo žmonių, kurie išvis netikėjo. Jeigu tai yra pasiteisinimas Ar privalėjo kam nors teisintis?
Tikriausiai ne. Kartais Ašara pavydėdavo apdovanotiesiems vaikišku gebėji mu neabejoti stebuklais jei tai buvo Stebuklaiturbūt vien iš 9 pavydo atsakydavo ironija į visokius okultinius paistalus, nuo dingu sarkazmu atremdavo svetimas ezoterines patirtis ir pikti nančiu cinizmu sunaikindavo akivaizdžius reiškinius, kuriuos įprasta vadinti paranormaliais.
O gal toks elgesys tebuvo stiprus Aros troškimas išlikti tik nežinia - vardan kones lengvati kius ir patikliuosius Himalajai bemat sukrimsdavo kaip saulėg rąžas ar bulvių traškučius Pringles.
Uploaded by
Tačiau jie lengvatikiai ir pa tiklieji prieš pražūdami galėdavo bent akimirką pasimėgauti tuo nepakartojamu absoliutaus saugumo ir palaimos jausmu, kuriuo neabejotinai apgaubdavo įtikėtųjų transcendentinių jėgų glo bėjiškas dvelksmas. Prieš totaliai žlugdami, trumpą tarsi žaibas mirksnį jie išvysdavo skrupulingai apgalvotą dievišką Tvarką, gilią Prasmę ir kosminę Esmę to, kas Ašarai atrodė tik absurdų, atsitiktinumų, bergždžių veiksmų virtinė.
Net ne virtinė, o tie siog chaosas. Ašaros niekas nesaugojo ir neglobojo. Jai nebylojo jokie Bal sai. Jos kelyje nežėrėjo Pranašingi Ženklai.
Kaip Numesti Svorio : Greičiausias būdas 2021
Štai tokia neaprėpia ma buvo Aros Laisvė. Tačiau kartais toji Laisvė tapdavo nuo dinga, imdavo ėsti pati save, o persisotinusi spjaudydavosi pa baisomis. Ištverti ko?! Visko, visut visko Tai buvo pavojingos akimirkos, nes kaipmat šalia atsirasdavo koks nors koketiškas avataras, oranžinis Indijos gūras, aksomi nių akių sadhus su Šivos tridančiu vienoje rankoje ir milžiniška hašišo suktine kitoje Išnirdavo Tibeto lama vyno raudonumo drabužiais ir plikai skusta galva, blizgančia nelyg metalinis rutu lys, į kurį hipnotizuotojas paliepia žiūrėti klampian snaudulin grimztančiai miniai Pritykindavo gražiaveidis Šambalos kū- 10 ras, ir Ašara neišvengiamai įsipainiodavo jo ilguose juoduose plaukuose tarsi musė voratinklyje.