Visai protin­ gas pasiūlymas. Nuslėpiau nusivylimą ir išmokau kelių gudrybių, kaip tuos baravykus atskirti —poros, o ne lakšteliai, ant koto —dailus ažūras, įspaudus į grybą nykštį nelieka dėmelės. Jis būtų pastebimas kaip šimtakojis cukrinėje.

Aš susijaudindavau vien nuo to, kaip jis mane nurengdavo ir persimesdavo per ranką drabužius lyg baseino patarnautojas, vien tada, kai kartais panorėdavo, kad apžergčiau jam galvą, — šitai man buvo nauja, kaip ir graž- garsčių salotos.

Kildavo ir abejonių. Jis mokėjo būti ūmus, kartais nekan­ traudavo peršokti prie kitko; jo gyvenimo aistros —gėrimas ir kalbėjimas. Jau vėliau kartais pagalvodavau, kad jis sava­ naudis, tarsi koks mokinukas skuba kuo greičiau pasitenkinti, o pasitenkinimo akimirką paprastai išreikšdavo surikdamas gergždžiančiu balsu.

Ir dar jis buvo per daug apsėstas mano krūtų, kurios, neabejoju, tada buvo puikios; bet vis tiek neat­ rodė normalu, kai kone Vyskupo amžiaus vyriškis įsikibdavo į jas kaip kūdikis ir faktiškai žįsdavo keistai unkščiodamas. Jis buvo vienas iš tų anglų, kurie vos septynerių atplėšiami nuo mamyčių ir ištremiami į bukinančias internatines mokyklas.

Ir jie, vargšeliai, niekada nepripažįsta patirtos žalos, tiesiog kažkaip ją išgyvena, ir tiek. Bet šie skundai visai nerimti. Man viskas buvo nauja — nuotykis, įrodęs mano pačios brandą.

Viską jam atleidau. Ir dar man patiko tos minkštos it pagalvėlės lū­ pos. Jis žavingai bučiavosi. Ir dar kai ką pastebėjau bė­ gant metams — ogi ištisą kalnų grandinę, skiriančią nuogą vyriškį nuo apsirengusio. Tarsi du žmonės, besidalijantys vie­ nu pasu. Bet, sakau, man tai lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai rūpėjo, viskas tada buvo viena —seksas ir kulinarija, vynas ir trumpi pasivaikščiojimai, pašnekesiai.

Ir dar buvome darbštūs. Iš pradžių, tų metų pava­ sarį ir ankstyvą vasarą, darbavausi rengdamasi baigiamiesiems egzaminams. Tonis man niekaip negalėjo padėti. Jis sėdėdavo priešais mane ir rašydavo monografiją apie Džoną Di. Jis turėjo daugybę draugų, bet, savaime suprantama, kol len viešėdavau, niekada jų nesikviesdavo. Svečių turėjome tik kartą. Vieną popietę jie atkeliavo automobiliu su savu vai­ ruotoju; tai buvo du vyriškiai, pasipuošę tamsiais kostiumais, sakyčiau, maždaug keturiasdešimties su viršum.

Tonis kiek per atžariai manęs paprašė, kad eičiau į mišką pasivaikščioti ir grįžti neskubėčiau. Kai po pusantros valandos grįžau, vy­ riškiai jau buvo išvažiavę.

Tonis nieko neaiškino, ir tą vakarą grįžome į Kembridžą. Trobelė ir buvo vienintelė vieta, kur susitikdavome. Kem- bridžas per daug panašus į kaimą; Tonis ten buvo per gerai visų pažįstamas. Pasiėmus kelioninį krepšį stilius p svorio metimas tekdavo pė­ dinti į atokiausią miesto užkampį, kur baigėsi gyvenamųjų namų kvartalas, ir laukti autobusų stotelės stoginėje, kol jis 31 atvažiuos savuoju paliegusiu sportiniu automobiliu.

Automo­ bilio stogas turėjo nusileisti, bet sudedamieji metaliniai stry­ pai, prilaikantys brezentinį stogą, buvo per daug surūdiję, kad susilenktų. Senutėlyje MGA buvo ir lemputė ant chromuotos kojelės, ir išklibę mygtukai. Jausdavai, kaip po kojomis vibruoja šiltos skardinės grindys. Per nuga­ rą nubėgdavo malonūs šiurpuliukai, kai išeidavau iš autobuso laukiančiųjų eilės ir, apmaudžiai stebint eiliniams keleiviams, iš varlės pavirsdavau princese —pasilenkusi įsliuogdavau ir įsitaisydavau šalia profesoriaus.

Tarsi viešai gulčiausi į lovą. Pasibaigus egzaminams Tonis pasakė, jog dabar jis prisi­ ims visą atsakomybę už tai, ką skaitysiu. Pakaks romanų! Jis buvo teisus. Mokykloje istorijos mokiausi tik iki keturiolikos metų.

Dabar buvau dvidešimt vienerių, palaiminta privilegijuoto išsilavinimo, bet Ažen- kūras, dieviškoji karalių teisė, Šimtametis karas man tebuvo paprastos frazės.

Bet globai atsidaviau. Pateikta medžiaga buvo lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai mesnė nei matematika, o knygų sąrašas trumpas —Vinstonas Čerčilis ir Dž. Apie kitką profesorius man pa­ pasakos pats. Pirmoji konsultacija įvyko sode, po kauleniu.

Sužinojau, kad nuo šešiolikto amžiaus anglų, o paskui britų Europos po- 32 litikos pagrindas buvo politinės pusiausvyros siekis. Iš manęs buvo pareikalauta pasiskaityti apie ųjų Vienos kongresą. Tonis atkakliai tvirtino, kad pusiausvyra tarp tautų yra taikios diplomatijos teisiškos tarptautinės sistemos pamatas.

Gyvy­ biškai svarbu, kad tautos viena kitą kontroliuotų. Dažnai skaitydavau viena, po pietų, kai Tonis eidavo pas­ nausti —vasarai baigiantis pogulio metas vis ilgėdavo, ir turė­ jau į tai atsižvelgti. Iš pradžių jam darė įspūdį mano greitasis skaitymas. Du šimtai puslapių per porą valandų!

Paskui aš jį nuvyliau. Negalėdavau aiškiai atsakyti į jo klausimus, neišlai­ kydavau atmintyje informacijos. Šie egzaminai žodžiu vykdavo mums vaikštinėjant po mišką, prie vyno tau­ rių, suvalgius jo gamintą vakarienę. Negalėjau pakęsti Tonio atkaklumo. Norėjau, kad būtume meilužiai, o ne mokytojas ir mokinė. Kai nežinodavau atsakymų, pykdavau ir ant jo, ir ant savęs. O paskui, po kelių irzlių sesijų, pradėjau šiek tiek di­ džiuotis, ir ne tik dėl to, kad pasirodydavau vis geriau.

Ėmiau įsidėmėti pačią istoriją. Jaučiausi įgijusi kažką brangaus, atro­ dė, kad pati viena viską atradau ir supratau, kaip ir faktus apie sovietinę priespaudą.

1. Gluosniai gausiai apsipylė žaliais lapais, o jų tankūs šešėliai vėl mirgėdami krito ant kelio.
2. Svorio netekimas skaitymas pa Kas yra geras svorio netekimas per mėnesį - msdakar.lt
3. Volvo - Auto - volvo-sautomobilio-savininko-vadovas
4. Šiaurės rytai - nepriklausomas Biržų krašto laikraštis - Archyvas - Svetainė -
5. IQKnygaLT - Haruki Murakami - msdakar.lt
6. Man nepavyko iš jos grįžti tykiai ra­ miai.
7. Automobilis suprojektuotas vairuotojo ir keleivių saugumui bei patogumui.

Juk tikrai septyniolikto amžiaus pabai­ goje Anglijoje gyveno laisviausia ir smalsiausia visuomenė, kokią tik pasaulis buvo matęs? Juk tikrai anglų Šviečiamasis amžius buvo reikšmingesnis nei prancūzų? Juk tikrai Anglija turėjo atsiskirti, kad žemyne grumtųsi prieš katalikų despo- Iizmą?

Taigi, be jokių abejonių, esame tos laisvės paveldėtojai. Mane buvo lengva įtikinti. Buvau rengiama pirmajam pokalbiui rugsėjį. Lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai turėjo susikūręs anglės, kokią jie norė- 33 tų priimti arba kokios jis pats norėtųpaveikslą ir nerimavo, kad siauras mano išsilavinimas nepakištų kojos.

Jis tikėjo­ si, — kaip vėliau paaiškėjo, veltui, — kad tarp pokalbio da­ lyvių bus ir vienas iš senų jo studentų. Primygtinai reikalavo, kad kasdien skaityčiau laikraštį, ir tas laikraštis, aišku, turėjo būti The Times, tais laikais išties didingas leidinys. Anksčiau menkai domėjausi spauda, net nieko nebuvau girdėjusi apie vedamuosius. Paaiškėjo, jog tai ir yra laikraščio širdis. Iš pir­ mo žvilgsnio proza buvo panaši į šachmatų uždavinį.

Taip ir užsikabinau. Žavėjausi pompastiškais, prašmatniais praneši­ mais visuomenei rūpimais klausimais. Tos nuomonės būdavo kažkokios neįžvelgiamos, be jokių nuorodų į Tacitą ar Vergili­ jų. Tokios brandžios, taip apmąstytos! Maniau, bet kuris iš tų anonimiškų rašytojų galėtų būti viso pasaulio prezidentu. Ir kas gi tuo metu rūpėjo visuomenei? Vedamuosiuose galingi šalutiniai sakiniai skriejo elipse aplink spindinčius esminius veiksmažodžius, bet laiškų skyrelyje niekas niekuo neabejojo.

Ten planetos buvo įstrigusios, giliai neramiose šir­ dyse laiškų rašytojai žinojo, kad šalis grimzta į neviltį, įniršį ir desperatišką savęs žalojimą. Viename laiške buvo pareikšta, kad Jungtinė Karalystė pasidavė tūžmingai akrasijai —Tonis man priminė, jog tai graikiškas žodis, reiškiantis veiksmus, priešingus geriausiam kieno nors sprendimui.

Naudingas žodis. Įsimi­ niau. Bet geriausio sprendimo nebuvo, nebuvo kam demons­ truoti priešiškus veiksmus. Visi kraustosi iš proto, visi taip kal­ bėjo. Dekadansas, nykimas, vangus neveiklumas ir apokalipsė Į atsargą išėjusio kontradmirolo laiš­ ke buvo sakoma, kad šalis tapo panaši į rūdijantį karo laivą, laikomą seklumoje.

Tonis perskaitė tą laišką per pusryčius ir sumojavo laikraščiu man panosėje, garsiai šnarindamas pus­ lapius —tais laikais laikraštinis popierius greitai susiglamžy­ davo ir traškėjo. Skęsta pa­ prasčiausia nelemta valtis! Tie metai — ieji —buvo tik pradžia. Kai pradėjau skaityti laikraščius, ilgai netrukus įvedė trijų darbo dienų sa­ vaitę, vėl pradėjo riboti elektros energijos tiekimą, vyriausy­ bė paskelbė nepaprastąją padėtį.

Tikėjau tuo, ką skaičiau, bet viskas atrodė kažkur toli. Kembridže viskas buvo beveik taip pat, kaip anksčiau, taip pat ir Kaningo trobelę supančiuose miškuose. Nepaisant istorijos pamokų, man atrodė, kad aš niekaip nesusijusi su tautos lemtimi. Turėjau vieną lagaminą drabužių, mažiau nei penkiasdešimt knygų ir kelis iš vaikys­ tės likusius daiktus savo namų miegamajame. Turėjau meilužį, kuris mane dievino, gamino man valgyti ir niekada negrasino palikti žmonos.

Teturėjau vieną įsipareigojimą — darbo po­ kalbį, įvyksiantį po daugelio savaičių.

Buvau laisva. Taigi ką sau maniau kreipdamasi į saugumo tarnybą, ketindama su- 35 tvirtinti paliegusią valstybę, sergantį Europos žmogų? Nieko, nieko nemaniau. Man pasitaikė proga, ir ketinau ja pasinaudoti. Tonis taip norėjo, vadinasi, norėjau ir aš, be to, nieko kita nepasitaikė. Tai kodėl gi ne? Be to, vis dar jaučiausi esanti atsakinga ir prieš tėvus, o jie apsidžiaugė išgirdę, kad svarstau galimybę darbuotis garbin­ game valstybės tarnybos — sveikatos apsaugos ar socialinės apsaugos —flange.

Gal ir neišpildžiau mamos lūkesčių, ato­ mo nesuskaldžiau, tačiau tokios solidžios pareigos neramiais laikais turėjo ją guosti. Ir šitai, savaime suprantama, paaiškino, kodėl išsinuomojau mažutytį kambarėlį prie Jėzaus parko ir darbavausi iš peties net savaitgaliais.

Gal mama ir būtų kiek skeptiškiau į viską žvelgusi, jei­ gu tą vasarą mano sesuo Liusė nebūtų įklimpusi į didžiulę bėdą ir nukreipusi jos dėmesio. Liusė visada buvo trankesnė, smarkesnė, labiau linkusi rizikuoti, ir laisvūniškas septintasis dešimtmetis, klibikščiuojantis į aštuntąjį, ją įtikino daug la­ biau nei mane.

Dabar ji buvo dar ir dviem coliais aukštesnė; Liusė — pirmas mano matytas žmogus, dėvintis nudrėkstus džinsus. Serena, atsipalaiduok, būk laisva! Leiskimės į kelionę! Ji užsikrėtė hipiais tada, kai jie ėjo iš mados, bet provincijos miesteliuose taip ir būna. Sesuo taip pat kartojo visam pasau­ liui, kad vienintelis jos gyvenimo tikslas —tapti gydytoja, te­ rapeute arba pediatre. Liusė siekė ambicingų tikslų keliaudama aplinkkeliais. Tą liepą ji kėlėsi keltu iš Kalė į Doverį, ir ją sulaikė muitinės pareigūnas, tiksliau, jo šuo, skalijantis pėdsekys, staiga sujau- 36 dintas iš Liusės kuprinės sklindančio aromato.

Kuprinėje buvo pusė svaro turkiško hašišo, susukto į neskalbtus marškinėlius ir patikimai įvynioto į kelis sluoksnius plastiko, kad joks šuo neužuostų. O pačioje Liusėje, nors šitai dar nebuvo paskelbta, augo ir vystėsi embrionas. Tėvo tapatybė nebuvo žinoma.

Artimiausius kelis mėnesius mamai teko kasdien po gerą gabalą paros skirti keturgubai misijai. Pirma užduotis — iš­ sukti Liusę iš kalėjimo, antroji —stengtis, kad jos istorija ne­ patektų į laikraščius, trečioji —žiūrėti, kad jos nepašalintų iš Mančesterio, kur jau antrus metus studijavo mediciną, ir ke­ tvirtoji, labai ilgai nesvarsčius, —susitarti dėl lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai.

Kiek ga­ lėjau spręsti po dramatiškos viešnagės namo pačiuliais dvel­ kianti Liusė raudodama mane dusino apglėbusi saulėje nude­ lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai rankomisVyskupas buvo pasirengęs nulenkti galvą ir priimti viską, ką jam buvo parengęs dangus. Bet mama jau buvo viską suėmusi į rankas ir įnirtingai veikė pasitelkusi visus vietinės ir nacionalinės reikšmės tinklus, besidriekiančius nuo dvylikto amžiaus katedros. Pavyzdžiui, mūsų grafystės polici­ jos viršininkas buvo nuolatinis pamokslininkas pasaulietis ir pažinojo seną savo kolegą Kento policijos viršininką.

Konser­ vatorių asociacijos narys pažinojo Doverio teisėją, su kuriuo Liusei ir teko pirmą kartą susidurti. Mūsų vietinio laikraščio redaktorius norėjo įtaisyti savo beklausius dvynius sūnus į katedros chorą.

Žinoma, jų muzikinė klausa pasirodė esan­ ti tinkama, bet juk nieko negalima priimti už gryną pinigą; mama mane patikino, jog turėjo daug gražaus darbelio, įskai­ tant ir abortą, eilinę procedūrą medikų atžvilgiu, bet, Liusės nuostabai, šiaip didžiai slegiančią.

Galiausiai jai buvo paskirta šešių mėnesių lygtinė bausmė, į laikraščius nieko nepapuolė, o Mančesterio universiteto rektorius ar koks kitas panašaus 37 rango žmogus buvo patikintas, jog sulauks mano tėvo para­ mos sprendžiant kažkokį mįslingą reikalą artėjančiame sino­ de. Rugsėjo mėnesį sesuo grįžo studijuoti.

Po dviejų mėnesių ji iškrito. Taigi liepą ir rugpjūtį buvau palikta ramybėje ir galėjau šlaistytis po Jėzaus parką, skaityti Čerčilį, nuobodžiauti, lauk­ ti savaitgalių ir žygių į autobusų stotelę miesto pakrašty.

Ilgai netrukus ųjų vasarą pavadinsiu aukso amžiumi, brangiau­ sia idile, nors malonumų ragaudavau tik nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Tie savaitgaliai buvo tarsi tęstinis kursas mokantis, kaip gyventi, kaip ir ką valgyti ir gerti, kaip skaity­ ti laikraščius, kaip teisingai ginčytis ir kaip išmėsinėti knygą.

Žinojau, kad artėja darbo pokalbis, bet man niekada nešovė į galvą paklausti, kodėl Tonis taip dėl manęs varginasi. Jeigu būtų šovę, turbūt būčiau pamaniusi, jog toks dėmesys iš dalies ir paaiškina, ką reiškia būti užmezgusiai romaną su lieknėjimas qehwa vyru. Žinoma, tokia padėtis negalėjo ilgai tęstis, ir viskas suby­ rėjo per audringą pusvalandį prie judraus kelio, likus dviem dienoms iki darbo pokalbio Londone.

Verta aprašyti nuosek­ lią įvykių eigą. ĮVADAS Automobilio savininko vadovo skaitymas Geriausias būdas susipažinti su naujuoju automobiliu — prieš pradedant pirmą kartą vairuoti, perskaityti automobilio Instrukciją vartotojui. Perskaitę automobilio savininko vadovą, turėsite galimybę susipažinti su naujomis funkcijomis, gausite patarimų, kaip elgtis skirtingose situacijose, ir sužinosite, kaip geriausiai išnaudoti visas automobilio funkcijas.

Atidžiai perskaitykite automobilio savininko vadove esančias saugos instrukcijas. Siekdami tobulinti gaminius, nuolat vykdome su tuo susijusius darbus. Dėl modifikavimo informacija, aprašai ir iliustracijos, pateikiamos automobilio savininko vadove, gali skirtis nuo automobilio įrangos. Mes pasiliekame teisę daryti pakeitimus be išankstinio perspėjimo. Neišneškite šio vadovo iš automobilio: jei kiltų problemų, neturėsite reikiamos informacijos apie tai, kur ir kaip kreiptis profesionalų pagalbos.

Modelių komplektacija yra skirtinga, tai priklauso nuo konkrečios rinkos poreikių kuriamos įvairios adaptacijosnacionalinių, vietinių įstatymų bei taisyklių. Pranešimai Automobilyje yra ekranų, kuriuose gali būti pateikiami meniu ir pranešimų tekstai.

Savininko vadove šių tekstų išvaizda skiriasi nuo įprasto teksto. Meniu ir pranešimų tekstų pavyzdžiai: Telefonas, Nauja žinutė. Lipdukai Automobilyje yra įvairių tipų lipdukai, kuriuose svarbi informacija pateikta paprastai ir aiškiai. Toliau pateikiame automobilyje esančių lipdukų sąrašą, nuo svarbiausių — įspėjamųjų iki mažiau svarbių — informacinių. Išnaša Kai kur savininko vadove informacija pateikiama išnašų pavidalu puslapio apačioje arba lentelės pabaigoje.

Tokia skaičiumi pažymėta informacija papildo patį tekstą. Jei išnaša skirta tekstui lentelėje, nuoroda žymima raidėmis, o ne skaičiai. Naudojamas įspėti apie esantį pavojų, kurio nepaisant galima susižaloti arba žūti. Padėčių sąrašas Raudoni apskritimai su numeriu naudojami skirtingų komponentų vaizdų apžvalgai. Tas pats numeris, atitinkantis elementą apibūdinantį vaizdą, pateikiamas ir pozicijų sąraše. Jie įtraukti tam, kad būtų apytiksliai lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai jų svorio netekimo arbata ebay automobilyje.

Jūsų konkrečiam automobiliui aktuali informacija yra pateikiama atitinkamose jo vietose priklijuotuose lipdukuose. Procesų sąrašas Balti ISO ženklai ir baltas tekstas ar paveikslėlis juodame arba mėlyname įspėjimo lauke bei pranešimo lauke.

Naudojamas įspėti apie esantį pavojų, kurio nepaisant galima padaryti žalą turtui. Information Automobilio įsimylėti sulieknėti vadove lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai, kurių veiksmai turi būti atliekami nustatyta tvarka, yra sunumeruoti: Detalių instrukcijų paveiksliukai sunumeruoti atliekamų veiksmų eilės tvarka. Jei instrukcijų eilė nėra svarbi, prie paveikslėlių grupių pateikti numeruoti sąrašai su raidėmis.

Rodyklės yra sunumeruotos ir nesunumeruotos ir yra naudojamos parodyti veiksmą. Rodyklės su raidėmis naudojamos judesiui nurodyti, kai netinka abipusis. Jei nėra detalias instrukcijas atitinkančių veiksmų paveiksliukų, skirtingi veiksmai numeruojami normaliais skaičiais. Vaizdai Vadove pateikiami vaizdai kartais gali būti scheminio pobūdžio ir skirtis nuo faktinės automobilio išvaizdos. Tai priklauso nuo įrangos lygio ir rinkos. Tęsiama nuo ankstesnio puslapio Šis simbolis yra puslapio apačioje kairėje pusėje, kai straipsnio tęsinys perkeliamas iš ankstesnio puslapio.

Pirminė paskirtis — registruoti ir įrašyti duomenis, susijusius su eismo įvykiais ar galimo susidūrimo situacijomis, kai, pvz. Duomenys įrašomi siekiant, kad būtų geriau suprantama, kaip skirtingose situacijose veikia transporto priemonės sistemos.

EDR skirta duomenims, susijusiems su transporto priemonės dinamikos ir saugos sistemomis, įrašyti trumpam laikotarpiui, dažniausiai 30 sekundžių ar trumpiau. EDR įrašo tik tuos duomenis, kai atsitinka neįprastas susidūrimo įvykis.

EDR neįrašinėja jokių duomenų esant įprastoms vairavimo sąlygoms. Taip pat sistema niekada neregistruoja, kas vairuoja transporto priemonę ar eismo įvykio arba galimo įvykio geografinės vietos. Tačiau kitos šalys, pvz. Norint išaiškinti registruotus duomenis reikia specialios įrangos arba prieigos prie transporto priemonės arba EDR. Be EDR automobilyje įmontuoti ir keli kompiuteriai, skirti nuolatinei automobilio funkcijų patikrai ir stebėsenai.

Jie gali registruoti duomenis esant įprastinėms vairavimo sąlygoms, bet visų pirma jie registruoja gedimus, kurie daro poveikį transporto priemonės funkcionalumui ir veikimui, arba aktyvinus transporto priemonės vairuotojo pagalbos funkciją pvz.

Kai kurių įrašytų duomenų reikia tam, kad techninio aptarnavimo ir priežiūros specialistai galėtų nustatyti ir pašalinti bet kuriuos transporto priemonės gedimus. Transporto priemonėje registruota informacija saugoma jos kompiuteryje iki transporto priemonės techninės apžiūros arba remonto. Kai kurie automobilyje esantys priedai veikia tik tuo atveju, jei automobilio kompiuterio sistemoje yra įdiegta atitinkama programinė įranga.

Vadovaukitės į nurodytąjį el. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip užregistruoti ID automobilyje. Volvo ID galima sukurti skirtingais būdais. Prisijunkite prie www. Įveskite asmeninio el. Atsisiųskite eka riebalų degintojas VOC programėlės variantą išmaniajam telefonui, pvz.

Programėlės pradžios puslapyje pasirinkti Volvo ID kūrimą ir įveskite asmeninio el. Kur ne kur randuoti. Jie panėšėjo ne į kūno dalis, o veikiau į milžiniško kulkosvaidžio detales. Aš gimiau Sachaline metai iki bai­ giantis karui. Pietinė Sachalino dalis priklausė Japonijai, ten buvo įkurta Karafuto prefektūra, bet metų vasarą ją okupavo so­ vietai ir mano tėvai tapo karo belaisviais.

Tėvas, kiek žinau, dirbo uosto dokuose. Netrukus dauguma japonų buvo parsiųsti į tėvynę, bet mano tėvai buvo korėjiečiai, ten atkelti kaip darbininkai, ir Japonijon jie nebuvo sugrąžinti. Japonijos vyriausybė atsisakė juos priimti, grįsdama tuo, kad pasibaigus karui žmonės, kilę iš Korėjos pusiasalio, jau nebebuvo Japonijos imperijos piliečiai. Baisi istorija.

Negi nėra gailestingumo? Panorėję jie galėjo vykti į Šiaurės Korėją, bet į Pietų Korėją jų negrąžino, mat sovietai anuomet Pietų Korė­ jos nepripažino.

Mano tėvai buvo kilę iš Pusano apylinkių žvejų kaimelio ir netroško vykti į šiaurę.

Trumpos naujienos

Ten jie neturėjo nei giminių, nei pažįstamų. Mane dar kūdikį atidavė į grįžtančiųjų Japonijon rankas, ir aš buvau perplukdytas į Hokaidą. Tėvai, be manęs, turėjo dar kelis mažus vaikus ir sunkiai įsivaizdavo, kaip reikėtų mane toje vietoje užauginti. Tikriausiai manė, kad dabar išsiunčia į Ho­ kaidą vien mane, bet vėliau dar pasimatysime. O gal tiesiog norėjo mandagiai manimi atsikratyti.

Tiksliai nežinau. Vienaip ar kitaip, daugiau jų nebemačiau. Jie turėtų tebegyventi Sachaline. Tai yra, jei jie dar gyvi. Kai išsiskyrėme, man buvo vos per metus. Mane kurį laiką paaugino ta japonų pora, o paskui atidavė į našlaičių 24 prieglaudą Hakodatės apylinkių kalnuose. Jie negalėjo sau leisti manimi rūpintis. Prieglaudą valdė katalikų bendruomenė, bet tai buvo atšiauri įstaiga.

Iškart po karo prigrūsta našlaičių, trūko mais­ to, buvo šalta. Ko tik nereikėjo daryti, kad išgyventum, - Tamaru pažvelgė į savo plaštakas.

Svorio netekimas skaitymas pa

Keničis Tamaru. Žinau tik tai, kad tikroji mano pavardė buvo Bakas. O Bakų Korėjoje kaip žvaigždžių danguje. Aomamė ir Tamaru sėdėjo šalia ir kiekvienas sau klausėsi cikadų čirpimo. Tačiau niekaip negaliu prisiversti. Bet geriau būtų susirasti. Nemanau, kad turiu teisę patarti kitiems, bet aš taip manau. Kuo skubiau paskambinsiu į šunyną. Aomamė žvilgtelėjo į laikrodį ant riešo.

Tada atsistojo. Iki saulė­ lydžio dar yra šiek tiek laiko. Tačiau dangus jau vakarėjo. Jo žydrynė ėmė įgauti kitokio mėlynumo. Ji vis dar jautėsi truputį apsvaigusi nuo chereso. Kaži, ar ponia jau nubudusi? Tamaru atsistojo tiesiai veidu į Aomamę. Jis buvo vos keliais centimetrais už ją aukštesnis. Jei kur nors jame atsiranda ginklas, kažkurioje pasako­ jimo vietoje jis privalo iššauti.

Čechovas mėgo rašyti kūrinius be bergždžių pagražinimų. Aomamė pasitaisė suknelės rankoves ir persimetė rankinę per petį. Be to, Čechovas yra patikimas ra­ šytojas. Čia tikras pasaulis.

Volvo - Auto - volvo-s90-2017-automobilio-savininko-vadovas-91560

Tamaru prisimerkė ir įsistebeilijo į Aomamės veidą. Tada iš lėto prasižiojo: - Kas gali būti dėl to tikras? Seidžio Ozavos diriguojamas Čikagos simfoninis orkestras. Būgnas ima veikti 33 apsisukimų per minutę greičiu, kojelė pakrypsta į vidų ir adata pasileidžia slysti pokštelės grioveliu. Po pučiamųjų įžangos iš garsiakalbių pasigirsta sodrus timpanų dundesys. Tengo mėgstamiausia dalis. Klausydamasis muzikos ir žiūrėdamas į tekstų rengyklės ekraną jis spausdino raides.

Ankstyvą rytą klausytis Janačeko simfonije­ tės jam jau buvo tapę kasdieniu įpročiu. Nuo tada, kai mokykloje pavaduodamas pučiamųjų būrelio būgnininką atliko šitą kūrinį, ta muzika jam tapo ypatinga. Ji visuomet jį padrąsindavo ir apsau­ godavo.

Bent jau Tengo taip jautė. Kartais klausydavosi jos kartu su meiluže. Tačiau jai labiau prie širdies buvo seni džiazo įrašai nei klasika. Ir, regis, kuo senesni, tuo geriau. Ji truputį liguistai mėgo tų laikų muziką. Ypač įrašą, kur jaunas Luisas Armstrongas atlieka V. Handžio bliuzo kūrinius. Barnis Bigardas pučia klarnetą, 27 Tramis Jangas - tromboną. Ji padovanojo Tengo tą plokštelę. Bet labiau tam, kad pasiklausytų jos pati.

Pasimylėję jie dažnai gulėdavo lovoje ir klausydavosi to įrašo. Ir net girdėta daugybę kartų ta muzika jai visai nepabosdavo. O ir tie vos posmo ilgio - nori nenori, pagrindinis atlikėjas buvo Luisas Armstrongas.

Tačiau ji brangino ir buvo įsiminusi kiekvieną retą jo grojamą vietą ir pritardama visada tyliai švilpaudavo. Tikriausiai yra ir geresnių džiazo klarnetininkų už Barnį Bigardą. Tačiau, anot jos, grojančių šilčiau ir subtiliau pasaulyje niekur nerastum.

Išgirdęs jį grojant - žinoma, geriausias vietas - visuomet pakyli virš kasdienybės. Galbūt - Tengo nežinojo, kokių dar yra džiazo klarnetininkų. Daug klausydamasis net ir Tengo ėmė po truputį suprasti, kaip neįkyriai, išpuoselėtai ir vaizdingai jis atlieka savo partijas. Tačiau tam reikėjo dėmesingai įsiklausyti.

Neapsiėjo ir be išmanaus vadovo. Nedėmesingai klausantis, tai prasprūsta pro ausis. Sudėtingiausias vietas atlieka lyg niekur nieko. Tai įvertinti gali tik atidus klausytojas. Ji buvo įsprausta tarp Luiso Armstrongo dainavimo ir trimito solo. Pirmiausia pasigirsta pratisas sukrečiantis garsas, tarsi klyktų mažas vaikas. Kas tai - nuostaba, džiaugsmo protrūkis ar laimės ilgėjimasis? Jis pereina į linksmą atodūsį ir virtęs upeliuku nuvinguriuoja į dailią slaptą vietą. Tokio širdį virpinančio solo daugiau niekas nemoka sugroti.

Nei Džimis Nunas, nei Sidnis Bešė, nei Pi Vi, nei Benis Gudmenas - visi jie puikūs klarnetininkai, bet nesugeba sukurti tokio tobulo estetinio šedevro. Jos niekas nebepakeis, tai pasakiusi ji švelniai paglostė Tengo sėklides. Baigęs rytinį darbą Tengo pasivaikščiodamas nuėjo iki stoties ir nusipirko laikraštį. Paskui užsuko į kavinę, užsisakė pusryčių rinkinį: kietai virtą kiaušinį ir skrudintos duonos su sviestu, ir kol gurkšnodamas kavą jo laukė, atsivertė laikraštį.

Kaip Komacu pranašavo, visuomenės skiltyje buvo straipsnis apie Fukaeri. Ne pernelyg ilgas. Eriko Fukada 17 m. Pasak į Omės nuovadą pareiškimą nunešusio jos globėjo antropologo p. Takajukio Ebisuno 63 m. Ebisuno telefonu pasa­ kojo, kad kai paskutinį kartą matė Eriko, ši buvo kaip visuomet linksma, ir jis neįsivaizduoja, kodėl ji pradingusi, - ligi šiol nė karto negrįžusi namo prieš tai neįspėjusi, todėl jis baiminasi, kad jai nebūtų kas nors atsitikę.

Oro lėliukę leidžiančios leidyk­ los vyriausiasis redaktorius p. Kol kas negalime pasakyti, ar tokia autorės nuostata yra kaip nors susijusi su šia dingimo istorija. Panelė Fukada yra jauna lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai nepaprastai talentinga - jos laukia perspektyvi rašytojos ateitis, tad, tikiuosi, ji kuo greičiau atsiras gyva ir sveika.

Tengo pamanė, kad šiuo metu laikraščiai daugiau neturi ko rašyti. Jei po poros dienų Fukaeri lyg niekur nieko grįžtų namo, straipsnio autorius viešai apsijuoktų, o laikraštis susigadintų reputaciją. Apie 29 policiją būtų galima pasakyti tą patį. Ir vieni, ir kiti pirmiausia apsiribos trumpais neutraliais kaip žvalgybiniai oro balionai pra­ nešimais ir kurį laiką pažiūrės, kaip viskas klostosi toliau.

Pastebės, kur link viskas krypsta. Skandalas kils, kai tai paklius į savaitraš­ čius ir nuskambės per televizijos laidas. O taip dar keletą dienų neatsitiks. Tačiau nėra abejonių, kad anksčiau ar vėliau karštoji žinia pa­ sklis. Oro lėliukė tapo bestseleriu, o jo autorė Fukaeri buvo akį traukianti graži septyniolikmetė. Ir ji dingo be žinios. Tai negali plačiai nenuskambėti. Apie tai, kad ji niekieno nepagrobta, o vie­ na slapstosi tam tikroje vietoje, pasaulyje žino vos keturi žmonės.

Žinoma, žino ji pati. Ir Tengo. Ir ponas Ebisuno su dukra Azami. Tačiau visi kiti nenutuokia, kad ši dingimo istorija yra visuomenės dėmesiui pritraukti skirtas farsas. Tengo negalėjo nuspręsti, ar jam džiaugtis, ar jaudintis dėl to, kad žino tiesą. Tikriausiai derėtų džiaugtis. Jis gali būti ramus, kad Fukaeri nieko neatsitiko. Kad ji yra saugi. Bet kartu jam lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai akivaizdu, kad jis svorio metimas 63 metų moteriai yra įtrauktas į šį painų sąmokslą.

Ponas Ebisuno svertu pakėlė nelemtą uolą, įleido po ja saulės šviesos ir laukia, kad savo akimis pamatytų, kas iš ten iššliauš. Tengo ne­ norom yra priverstas stovėti greta. Jis nenorėjo sužinoti, kas išlįs. Jei įmanoma, troško to nematyti. Iš anksto aišku - nesvarbu, kas pasirodys, tai sukels tik vargą ir galvos skausmą. Bet, regis, jam nepavyks į tai nežiūrėti. Tengo baigė gerti kavą, suvalgė kiaušinį su skrudinta duona ir palikęs laikraštį išėjo iš kavinės.

Tada grįžo namo, išsivalė dantis, palindo po dušu ir susiruošė eiti į mokyklą. Per pietų pertrauką sulaukė nepažįstamo žmogaus vizito. Tuo metu jis ilsėjosi darbuotojų poilsio kambaryje po rytinių pamokų ir vartė kelis dar neperskaitytus laikraščius.

Atėjo direktoriaus sekretorė ir pasakė, kad vienas žmogus nori su juo susitikti. Ji buvo vienais metais už Tengo vyresnė, gabi moteris. Nors ėjo sekretorės pareigas, visi su mokyklos adm inistravim u susiję reikalai gulė jai ant pečių. Šiek tiek nedarnūs veido bruožai ne­ 30 leido jos vadinti gražuole, bet ji turėjo neblogą stilių ir puikiai rengėsi.

Tengo nebuvo girdėjęs tokio vardo. Nežinia kodėl ji truputį susiraukė. Šioje mokykloje į jį niekas niekada nesikreipia svarbiu reikalu.

Nors, tiesą pasakius, tokiam paprastam darbuotojui kaip tu negalima šiaip sau juo naudotis. Ir užtvirtindamas padėką šyptelėjo. Ušikava buvo neaukštas, įpusėjęs penktą dešimtį vyras. Per liemenį jis buvo taip išstorėjęs, kad nebesimatė jokių ankstesnės figūros užuominų, kaklas irgi buvo aptukęs.

Tačiau Tengo negalėjo nusakyti jo amžiaus. Dėl tokios ypatingos greičiau - neįprastos išvaizdos darėsi sudėtinga pastebėti detales, padedančias nustatyti amžių. Galėtų būti ir vyresnis, ir jaunesnis. Kad ir kokį jo amžių išgirstum - tarp trisdešimt dvejų ir penkiasdešimt šešerių, - nekiltų abejonių. Dantys kreivi, nugara neaiškiai gunktelėjusi. Viršugalvis keistai plokščias ir praplikęs, o galvos šonai kreivi.

Ta plokštuma priminė ant kalvos viršūnės įrengtą strateginę karinę sraigtasparnių aikštelę. Tengo yra tokių matęs dokumentiniame filme apie Viet­ namo karą. Aplink plokščią kreivą viršugalvį lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai prilipę raitėsi stori juodutėliai plaukai, smarkiai per ilgi, jie nesuvaldomai krito ant ausų. Devyniasdešimt aštuoniems iš šimto jie tikrai primintų gaktos plaukus. Į ką jie būtų panašūs likusiems dviem, Tengo sunku įsivaizduoti. Šita žmogysta, pradedant kūnu ir baigiant veidu, atrodė tarsi sukurta pagal antisimetrijos principus.

Tengo tai suprato vos užme­ tęs akį. Žinoma, daugiau ar mažiau kiekvieno žmogaus kūnas yra nesimetriškas ir tai visai neprieštarauja gamtos dėsniams. Jo paties dešinys ir kairys akių vokai skiriasi. Kairioji sėklidė kabo truputį 31 žemiau už dešiniąją. Mūsų kūnai nėra masinės gamybos prekės, pagamintos fabrike pagal modelį.

Tačiau šio vyriškio nesimetriškumas perkopė protu suvokiamas ribas. Tas bet kam aiškiai regimas nedarnum as tiesiai į jį žiūrinčiajam neišvengiamai dirgindavo sąmonę ir priversdavo pasijusti nejaukiai. Tarsi būtum atsistojęs priešais kreivą bet puikiai atspindintį veidrodį. Jo vilkimas pilkas kostiumas kur tik matyti buvo susimetęs į smulkias raukšleles. Jos priminė ledynų išgraužtos žemės peiza­ žą. Baltų marškinių apykaklė vienoje pusėje kyšojo išlindusi, o kaklaraiščio mazgas susiraitęs, tarsi nebeapsikęstų privalėdamas ten būti.

Jo raštą greičiausiai nupiešė negabus dailės studentas, įsivaizduodamas susivijusius baltus makaronus. Visi drabužiai atrodė tarsi paskutinę minutę įsigyti išparduotuvėje. Vis dėlto, ilgiau žiūrint į jo vilkimus drabužius, apėmė gailestis.

Apie bėgiojimą kaip apie riebalų deginimo įrankį

Tengo beveik nekreipia dėmesio, ką pats vilki, tačiau gan jautriai reaguoja į kitų žmonių drabužius. Ir jei jis iš per pastaruosius dešimt metų sutiktų žmonių rinktų blogiausiai apsirengusius, šita žmogysta pakliūtų į tą trum pą sąrašą. Jis ne vien siaubingai rengėsi.

Kilo įspūdis, kad jis sąmoningai menkina pačią aprangos idėją. Tengo įėjus į priimamąjį, pašnekovas atsistojo, iš vizitinių korte­ lių dėklo išsitraukė savo kortelę ir padavėją Tengo. Draugijos būs­ tinė Čijodos rajone, Kodžimačyje, nurodytas jos telefonas.

Tengo, žinoma, nežinojo, nei kas per įstaiga yra Naujoji Japonijos mokslo ir menų skatinimo draugija, nei ką reiškia direktoriaus pareigos. Tačiau vizitinė kortelė buvo prabangi, su iškiliu reljefu ir nepri­ minė paskutinę minutę padaryto daikto.

Kurį laiką paspoksojęs į tą kortelę jis vėl pakėlė akis į pašnekovą. Tada pamanė, kad būtų neįmanoma surasti Naujosios Japonijos mokslo ir menų skatinimo draugijos direktoriaus pareigoms išvaizda labiau nepritinkančio žmogaus.

Jie atsisėdo ant fotelių prie žemo stalelio vienas priešais kitą. Vyriškis keliskart nosine pabraukė kaktą šluostydamasis prakaitą 32 ir įsikišo vargšę nosinę atgal į švarko kišenę. Mergaitė iš regis­ tratūros atnešė jiems arbatos. Tengo jai padėkojo.

Ušikava nieko nepasakė.

Smaguris Ian McEwan 2017 PDF

Kalbėjo mandagio­ mis frazėmis, bet tai, kaip jas tarė, atsidavė prasčiokiškumu. Tengo to pernelyg neėmė į širdį. Galėtume pasišnekėti ir kur nors kavinėje prie stalo. Tad dėl pietų galite nesirūpinti. Na, tai pasišnekėsime šičia - čia niekas mums ne­ trukdys ramiai aptarti reikalų, - tarė jis ir tarsi vertindamas ap­ sižvalgė po priimamąjį. Nieko ypatinga jame nebuvo. Ant sienos kabojo aliejinis paveikslas, vaizduojantis kažkokį kalną.

Nekeliantis jokio įspūdžio, tik minčių apie sunaudotų dažų kiekį. Vazoje buvo sukomponuotos į jurginus panašios gėlės. Vangokos, stulbinamai panašios į pagyvenusią nestilingą moterį. Tengo nė neįsivaizdavo, kam parengiamajai mokyklai reikia tokio niūraus priimamojo. Kaip ir parašyta vizitinėje kortelėje, aš esu Uši­ kava. Visi draugai vadina Uši - Galviju. Aišku, niekas nesikreipia Ušikava.

Tiesiog Uši, - pasakė vyras ir šyptelėjo. Tengo staiga susimąstė, kas, po galais, galėtų tapti šito žmogaus draugu. Jam tapo smalsu. Iš pirmo žvilgsnio vyras vardu Ušikava, jei atvirai, Tengo prim i­ nė kažką atstumiančio, išropojusio iš urvo žemėje.

Kažką glitaus ir neįvardijamo, kam nevalia išlįsti į dienos šviesą. Gal netyčia šis vyras yra vienas iš tų, pasirodžiusiųjų iš po uolos, kurią pakėlė ponas Ebisuno. Tengo nesąmoningai suraukė antakius ir padėjo ant stalo ligi tol rankose laikytą vizitinę kortelę.

Tošiharu Ušika­ va - toks šito vyro vardas. Tengo linktelėjo.

Ušikava gurkštelėjo arbatos ir prakalbo: 33 - Jūs tikriausiai nesate girdėjęs apie Naująją Japonijos mokslo ir menų skatinimo draugiją Tengo linktelėjo.

Tai palyginti neseniai įkurtas fondas, kurio pagrindinė veikla yra atrinkti mokslu ir m e­ nais užsiimančius jaunos kartos asmenis, ypač dar neišgarsėjusius, ir jiems padėti. Kitaip tariant, kiekvienoje dabartinės Japonijos kultūros srityje ateinantiems laikams siekiame užauginti po jauną daigą.

Visi skyriai sudaro sutartis su specialybės tyrinėtojais ir ieško kandidatų. Kasmet išrenkami penki menininkai ar mokslininkai, kurie gauna stipendijas. Visus metus galima daryti ką panorėjus. Nėra jokių apribojimų. Tiesiog praėjus metams prašome parašyti formalų pranešimą. Gana paprastai aprašyti, ką per tuos metus veikei ir kokių rezultatų pasiekei.

Jis būna spausdinamas fondo leidžiamame žurnale. Jokių galvos skausmų. Šią veiklą pradėjome tik neseniai, tad nepaprastai svarbu yra fiksuoti realius rezultatus. Tai yra dabar dar tėra sėjimo etapas. Tiksliau kalbant, vienas asmuo gauna trijų milijonų jenų stipendiją. Žinoma, vien gaudamas laiko ir pinigų kažko puikaus nepagimdysi. Tačiau jie tikrai neprošal.

Ypač ribotas yra mūsų laikas. Laikrodis ir dabar tik tak muša sekundes. Laikas pamažu eina į priekį. Ir galimybės praplaukia pro šalį. O štai jei yra pinigų, laiko galima nusipirkti. Jei tik yra noro, niekas netrukdo. Laikas ir laisvė žmogui yra svarbiausi dalykai, įsigytini už pinigus.

Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentaisaugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Registrą papildys atvirukas-sveikinimas Šv. Spalio 14 d. Biržų rajono savivaldybės vadovų iniciatyva įvyks susitikimas — diskusija su LR Seimo Sveikatos apsaugos komiteto nariais dėl Biržų ligoninės ateities. Policija pranešė, kad spalio 11 dieną apie 14 val.

Tai išgirdęs Tengo beveik automatiškai pažvelgė į laikrodį ant riešo. Išties laikas tik tak nepaliaujamai eina pirmyn. Tą judesį jis palaikė raginimo ženklu. Žinoma, šiais laikais vien su trimis milijonais jenų prabangiai nepagyvensi. Tačiau jauniems žmonėms šie pinigai turėtų nem en­ kai pagelbėti. Mūsų pirminė idėja ir buvo ta, kad nereikėtų vargti uždirbant pinigų pragyvenimui, o vietoj to būtų galima metus atsiduoti tyrimams ar kūrybai.

Praėjus metams, jei direktorių komisija pripažįsta, kad per juos pasiekta aiškių rezultatų, yra galimybė paramą pratęsti. Matematikos srityje esu visiškas prašalaitis, tai yra ji man niekada nesisekė, m o­ kykloje matematikos pamokų negalėdavau pakęsti.

Vien išgirdus tą žodį susukdavo vidurius ir norėdavosi kuo greičiau iš ten dingti. Tačiau klausytis jūsų pamokos buvo vienas smagumas. Žinoma, ničnieko nesupratau apie tą integralinį ir diferencialinį skaičiavi­ mą, bet klausantis apėmė jausmas, kad tokio įdomaus dalyko kaip matematika galėčiau imti mokytis kad ir dabar. Labai nustebinote. Jūs turite neeilinį talentą. Sakyčiau, gebėjimą patraukti žmones tam tikra linkme. Girdėjau, čia esate populiarus mokytojas - ir tai savaime suprantama.

Tengo nesuprato, kada ir kur Ušikava klausėsi jo pamokos. Dėstydamas jis visuomet atidžiai mesti svorį stovėdamas o ne sėdėdamas, kas sėdi klasėje. Nereiškia, kad atsimena visų mokinių veidus, bet jei ten sėdėtų tokia neeili­ nė žmogysta kaip Ušikava, tikrai nepraleistų jo pro akis. Jis būtų pastebimas kaip šimtakojis cukrinėje.

Tačiau nusprendė per daug į tai nesigilinti. Ir taip ilga istorija dar labiau prailgtų. T Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija" Bėgimas svorio netekimas skaitymas pa viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T Antroji jungtinė kardiologų konferencija — Šiauliuose Birželio 1 d. Šiauliuose, Chaimo Svorio netekimas kashayam viloje Vilniaus g. Čiurlionio g. Lipo mikrofono riebalų deginimo skirtukai stabdo riebalų nuostolius metafit svorio metimo rezultatai, skaitymas verčia mesti svorį numesti svorio japonų stiliaus.

Svorio metimas. Riebalų deginimas. Lažintis dėl svorio kaip eminemas numetė svorio, koks natūralus gėrimas padeda numesti svorio pepcid ac svorio netekimas. Pasaulinei širdies dienai — visuomenės diskusija su prof.