Nuo tos dienos aš pakeičiau savo požiūrį į gyvenimą. Nors aplinkiniai ir pati atmosfera buvo neįprasta, bet jis jautėsi patogiai. Reziumė: valgydami daugiau baltymų galite numesti svorį bei atsikratyti nepageidaujamų pilvo riebalų. Tuomet jis man atskleidė savo planą.

Norint tuo pačiu auginti raumenų masę, visus sunkumus imam ir padauginam iš dviejų. Priaugti raumenų masės metant riebalus techniškai įmanoma, tačiau žymiai efektyviau ir lengviau pradėti nuo vieno tikslo.

1. 17 ir nori sulieknėti
2. Kad mes turėtumėme tokia galimybę.

Kyla paradoksas: norint priaugti masės, iš esmės reikia vartoti daugiau angliavandenių, o norint jos atsikratyti atvirkščiai — reikia nemenkai apmažinti angliavandenių kiekį. Atrodo, galima būtų paimti aukso viduriuką, bet to pasekoje nė vienas iš dviejų procesų nevyks efektyviai.

Ką jau kalbėti, kad pačiam atsibos laukti pirmųjų rezultatų. Taigi, protingiausia pradėti nuo riebalų deginimo, o vėliau apsiimti raumenų masės auginimu. Sužinok daugiau: Kokosų aliejus: viskas nuo A iki Z ir 31 panaudojimo būdas Dažnai kylantis klausimas: girdėjau, kad norint sudeginti riebalus, reikia sportuoti nevalgius? Atsakymas: tai gali būti efektyvu. Tačiau nepamiršk, kad nepamaitinęs organizmo, prisišauksi minėtąjį katabolizmą — raumenų irimą.

Kaip galima nevalgyti, bet apsisaugoti nuo irimo? Šiuo atveju gali padėti ir maisto papildai, o tiksliau BCAA — šakotosios grandies aminorūgštys. Kad jau prakalbome apie maisto papildus, supažindinsiu su riebalus deginti padedančiais produktais. Gaila, kad yra tik du sezonai po 8 serijas - įveikėme per parą. Na, o šią savaitę pradėjome atidarydami vasaros sezoną - valgėme ledus ir kepėme šašlykus.

Buvo toks gražus oras, kad pagaliau suslėpėme žieminius rūbus ir sedėjome ne su pavasarinėmis striukėmis, o be jų. Labai labai smagu, net pasimiršo, kad karantinas. Rekomenduoju susirast kokią laužavietę ar kieme pasistatyt šašlykinę ir kažką pa'grill'int. Rekomendacijų laikytis nėra sudėtinga, bet svarbiausia yra suprasti, kad kiekvienos dienos darbas yra labai svarbus siekiamam rezultatui. Šiandien nežinau geresnės programos lieknėjimui nei ši. Įsigijus narystę, gaunama literatūros su receptais bei mitybos ir fizinio aktyvumo planu, taip pat patarimais, ką daryti nusižengus dietai.

Be to, žmogus turi skaičiuoti kalorijas. Receptai ir pasiūlymai nuolat atnaujinami, kad žmogus išvengtų nuobodulio. Visas leidžiamas dienos maisto kiekis, padalintas į 5—7 porcijas, pristatomas į namus. Pakeliui į namus Pat keistai žvilgčiojo į mane, bet ji dažnai saky­ davo, kad kuo daugiau mąstau, tuo tylesnis darausi. Suvalgęs sumuš­ tinį ir išsivalęs dantis pagalvojau, kad reikėtų prisėsti prie rašomosios mašinėlės ir kaip numesti svorio prieš ivf keletą minčių.

Ne todėl, kad aš — tikras rašytojas — kada nors ką aš galiu padaryti kad degčiau riebalus ketin­ čiau rašyti detektyvinį ar mistinį romaną apie kerštą. Tačiau gal kurią dieną tų minčių prireiks vienai iš mano istorijų.

Tokiai, suprantate, kuri taps literatūros šedevru ir už kurią aš gausiu Nacionalinį knygos apdovanojimą bei Pulicerio premiją. Ir daugelį savaičių puikuosis per- kamiausių knygų sąrašo viršuje. Priėjęs prie rašomosios mašinėlės, įtaisytos svetainės nišoje, nu­ stebau pamatęs, kad buvau palikęs ją įjungtą. Paprastai nebūdavau toks užmaršus. Negerk alaus, nes užsimanysi miego. Šiaip būčiau apsiverkęs iš dėkingumo, kad turiu tokią supratingą žmoną, bet jau buvau išliejęs visas ašaras.

Pat netgi buvo įkišusi švarų lapą, todėl man tereikėjo pradėti spausdinti. Didelio čia daikto. Tai tik sena boba. Po šių pirmųjų žodžių kiti, rodės, pasipylė savaime. Kai pirmą kartą paminėjau nužudytos moters dvasią, pagalvojau: ne, šitaip negalima. Tai nėra literatūra. Niekas neateis ir nepasakys: aš ketinu padovanoti tau gebėjimą rašyti. Amžinojo Džeinės Ostin modelio ar tokio, kuris leis uždirbti daug pinigų, tačiau numirs kartu su tavimi? Niekas ne­ suteikia tokio pasirinkimo. Šiuos žodžius teko prisiminti ne kartą per keletą kitų mėnesių.

Aš netgi išspausdinau juos ant atskiro lapo ir pasikabinau virš mašinėlės. Iš pradžių Pat paskambino ir pasakė, jog sergu, o po savaitės pati per­ ėmė mano darbą, tačiau kai trečias iš eilės studentas pasipiršo jai, kad galėtų likti Valstijose, ji išėjo. Ir pasakė jiems, kad aš irgi nebedirbsiu. Knygą rašiau šešis mėnesius ir per visą tą laiką nebuvau nė nosies iškišęs į lauką. Mačiau Pat, bet kartu nė nepastebėjau jos. Kiek pame­ nu, mes visiškai nesikalbėjome.

Nė nenumanau, kaip jai pavyko ap­ mokėti sąskaitas, nes aš juk nieko neuždirbau, bet įtariu, kad jai padėjo tėvas. Tikrai nežinau. Mano knyga buvo visas mano gyvenimas. Kai ji buvo baigta, atsisukau į Pat, susiraičiusią ant sofos su kny­ ga, ir pasakiau: Kol rašiau, ji nė karto nepaprašė perskaityti nors žodį iš knygos, o aš nesiūliau pažiūrėti. O dabar droviai ir nuolankiai paklausiau: — Ar norėtum perskaityti? Nors aplinkiniai ir pati atmosfera buvo neįprasta, bet jis jautėsi patogiai.

Jo juodos akys vis labiau žibėjo, lyg jis būtų sužinojęs gerą naujieną. Mane nustebino jo susitvardymas. Turbūt Bilio akimis mano vestuvės tai blogiausia kas galėjo nutikti jo geriausio draugo dukrai.

Aš žinojau, kad jam sunku sulaikyti savo jausmus, nes ceremonija metė iššūkį senam susitarimui tarp Kalenų ir Kvileutų.

Jų draudimas Kalenams žmones paversti vampyrus. Vilkai jautė, kad greitu laiku susitarimas bus pažeistas, bet Kalenai dar nežinojo kaip jie į tai sureaguos. Iki aljanso tai būtų reiškia karą. Galbūt ką aš galiu padaryti kad degčiau riebalus galimybė tam tikroms išimtims, kai jie geriau vieni kitus paž ino?

Lyg atsakymui į mano mintis, Setas pasilenkė, kad galėtų apkabinti Edvardą. Laisva ranka Edvardas mane apkabino. Aš pamačiau kaip Sju mažumėle susiraukė. Už tai, kad leidote Setui ateiti.

Už tai, kad šiandien palaikėte Belą. Galbūt kažkas svarbesnio laukė ateityje. Pradėjo rinktis eilė, tad Setas pamojavo mums atsisveikinant ir nuvežė Bilį link vaišių. Sju laikėsi už jų abiejų. Sekantys mus sveikino Andžela su jos šeima ir Benu, už jų stovėjo Džesika ir Maikas, - jie mano nustebimui laikėsi už rankų.

Aš negirdėjau, kad jie vėl susiėjo. Tai gerai. Už mano draugų stovėjo mano naujieji giminaičiai — Denalio klanas. Kai pirma vampyrė, su rusvais plaukais, tai buvo Tania, - apkabino maneaš net nustojau kvėpuoti. Šalia jos stovėjo dar trys vampyrai su savo auksinėmis akimis jie be jokių skrupulų spoksojo į mane iš smalsumo.

Vienos moters plaukai buvo ilgi ir labai šviesūs. Kitu vampyrai šalia jos, buvo vyras ir moteris, jie buvo juodaplaukiai su kreminiu atspalviu ant jų pabalusių veidų. Ir jie visi buvo tokie nuostabūs, kad man net susuko pilvą. Tania niekaip neatlipo nuo Edvardo. Achh Edvardai, - pasakė ji. Edvardas nusijuokė ir vikriai išsisuko iš jos glėbio, padėjo jai ranką ant peties ir žengė atgal, lyg norėdamas geriau ją apžiūrėti.

Tu gerai atrodai. Edvardas pirmą kartą ištarė šį žodį po to kai mes oficialiai susituokėm. Rodėsi, kad jis tuoj susprogs nuo jį perpildančio pasitenkinimo, kai ištarė šį žodį. Atsakymo nesulaukėm, bet visas Denalio klanas nusijuokė - Tania tai mano Bela Kaip ir mano baisiausiuose košmaruose Tania buvo nuostabi nuo iki. Ji pažiūrėjo į mane įdėmiai daugiau nei dera ir po to paėmė mano ranką. Tu gali mums atleisti? Keite, galbūt atėjo ir mūsų laikas? Ji paėmė ano ranką iš Tanios rankos ir ją suspaudė.

Juodaplaukė moteris padėjo savo ranką ant mūsų rankų. Mes taip džiaugėmės pagaliau su tavim susipažinę. Tania mete žvilgsnį į žmones stovinčius už jų, tai buvo Čarlio pavaduotojas, Markas su žmona.

Jie išpūtę akis žiūrėjo į Denalių klaną.

Top 10 Things You Must Do To Lose Belly Fat Fast

Mes turėsime begalės laiko tam. Toliau viskas buvo pagal tradicijas. Aš buvau apakinta blyksnių, kai mes pjaustėme neapsakomo dydžio tortą, kuris mano manymu buvo per didelis mano svečių draugijai. Mes paeiliui ištepėme vienas kito veidą. Aš su nuostaba žiūrėjau kaip Edvardas susidoroja su savo kąsniu.

Aš su neįtikėtinu man taiklumu numečiau savo puokštę tiesiai Andželai į rankas. Emetas ir Džasperas mirė iš juoko, kai aš raudonavau kai Edvardas dantimis ir labai atsargiai traukė skolintą keliaraištį man nuo kojos, kuri aš per skubėjimą nutempiau iki pat čiurnos.

Greitai mirktelėjęs man, jis jį metė Maikui Niutonui į rankas. Kai suskambėjo muzika, Edvardas prispaudė mane prie savęs ir mes kaip numatytą tradicijose pradėjome šokti pirmąjį šokį. Nepaisant mano baimės šokti, ypač kai šokį visi stebi, - buvau laiminga, kad Edvardas laikė mane savo glėbyje. Jis viską darė pats, o aš buvau laiminga sukdamasi po žibančiomis liepsnelėmis. Aš pradėjau juoktis.

Staigiai pradėjo šviesti fotoaparatų blykstės. Pradėjo groti kitą daina ir Čarlis padaužė per petį. Šokti su Čarliu nebuvo taip lengva. Čia mes abu buvome panašūs, jis ne ką geriau šoko nei aš, todėl mes lengvai lingavome iššono link šono, šokdami maž ame plote. Edvardas ir Esme sukosi šalia mūsų kaip Aster ir Dž indž er Rodž ersai. Aš jau jaučiuosi vienišas. Man užspaudė gerklę ir aš viską bandžiau paversti juokais: - Aš jaučiu neapsakomą graužatį už tai, kad tau teks pačiam gamintis sau maistą.

Tu turi teisę dėl to mane areštuoti. Jis nusišypsojo. Tiesiog skambink man kai tik galėsi. Rodos aš jau šokau su visais. Taip gera buvo matyti visus mano draugus, tačiau labiau už viską aš norėjau būti su Edvardu. Aš buvau laiminga kai jis mane perėmė iš kito šokėjo praėjus vos kelioms sekundėms.

Lai džiaugiasi, kad aš jo išvis neišmečiau. Ar ko baisesnio nepadariau. Rodos nemačiau. O kas? Todėl aišku, kodėl Maikui kyla tokios mintis apie ištekėjusią moterį. Tai mane nuliūdino, kad Alisa neprivertė tavęs pažiūrėti į veidrodį. Jis atsiduso. Atsuko mane į stiklinę namo sieną. Ilgoje stiklinėje sienoje visai kaip veidrodyje buvo matyti beveik visas pobūvis. Edvardas parodė į porą stiklinėje sienoje, kurie stovėjo priešais mus. Ašlėtai pažiūrėjau į Edvardo atspindį - neįtikėtino grožio jo veido kopija ir tamsiaplaukė gražuolė šalia jo.

Jos odos spalva — pienas ir rožės, didžiulės spindinčios akys buvo apipavidalintos ilgomis tankiomis blakstienomis. Siaura, figūra paryškinanti žėrinti suknelė palaipsniui perėjo į šleifą, visai kaip apverstas kalijos žiedas. Suknelė buvo pasiūta taip profesionaliai, kad panelė atrodė gracinga ir elegantiška, na bent ši momentą kai ji nejudėjo. Prieš man sumirksint ir priverčiau gražuolę sujudėti, Edvardas staigiai įsitempė ir pasisuko į kitą pusę, lyg kas jį būtų pašaukęs vardu.

Akimirkai jis suraukė antakius ir vėl juos atpalaidavo. Netikėtai jo veide atsirado šypsena. Jis nieko neatsakė tik toliau sukomės šokyje ir jis suko mane į kitą pusę šokių aikštelėje, toliau nuo svečių ir šviesos, į gilią tamsią naktį. Jis nenustojo kol mes neatsidūrėme už seno kedro. Po to Edvardas pažiūrėjo tiesiai į tamsą. Tai labai Aš prisiliečiau prie kaklo ir jei ne Edvardas bučiau nualpus. Kai tik vėl galėjau kvėpuoti. Tačiau maniškės bus gražios moterys, atrinktos iš visuomenės grietinėlės, besivaržančios dėl malonumų mano kajutėje.

Ką gi, man tai į naudą, ši patirtis, aš turiu tikslą, šios akimirkos nusidrieks per puslapius, išvirkščioji gyvenimo pusė. Pasirodė Lola Lintons, lydima švilpesio ir kojų trepsėjimo, įsliuogė lyg atlasinė gyvatė geidulingoji Lola Lintons, mano kūno plėšikė, jai einant pro šalį aš sukandau dantis, šie net suskaudo, aš tiesiog nekenčiau aplink susirinkusių prastuolių kiaulių, išrėkiančių savo liguistą džiugesį, kuris priklausė man.

Jei mama išgrynino polisą, vadinasi, mano seniui nekaip sekasi, ir man nederėtų čia lankytis. Kai buvau berniūkštis, man vis pasitaikydavo pamatyti Lolos Lintons nuotraukas, ir aš nekantraudamas piktindavausi, kad laikas taip lėtai šliaužia ir vaikystė nesibaigia, ilgėdavausi šios akimirkos, ir štai aš čia, ir nėmaž nepasikeičiau, nepasikeitė ir Lola Lintons, tik aš vaizdavausi save turtingą, nors buvau skurdžius.

Centrinė gatvė po vaidinimo, vidurnaktis — neono vamzdžiai ir lengvas rūkas, pigios skylės ir visą naktį ką aš galiu padaryti kad degčiau riebalus kinai. Sendaikčių parduotuvės ir filipiniečių barai, penkiolikos centų kokteilis, nenutrūkstamos linksmybės, bet aš visa tai jau mačiau, daugybę sykių, išleidau ten šitiek pinigų, gautų iš Kolorado. Aš pasijutau lyg vienišas ištroškęs žmogus, spaudžiantis taurę rankoje, ir nužingsniavau Meksikiečių kvartalo link, man buvo šleikštu, nors skausmo nejutau.

Čia stovėjo Dievo Motinos bažnyčia, labai sena, jos nedegtas plytas nujuodino amžiai. Dėl sukilusių jausmų aš užeisiu į vidų.

Svintanti Ausra - pdf2

Tik dėl sukilusių jausmų. Aš nesu skaitęs Lenino, bet girdėjau jį cituojamą: religija — tai opiumas liaudžiai. Tariau sau ant bažnyčios laiptų: taaaip, opiumas liaudžiai.

Po kelerių metų jis apaks. Aš pamačiau ašaras jos akių kampučiuose. Kad paslėptų jas, Pat nuėjo į vonią ir užsidarė.

Aš pats esu ateistas. Aš tikiu vertybių perkainojimu, pone. Bažnyčia privalo pasitraukti, tai bukų buržua, mulkių, chamų ir turgaus šarlatanų prieglobstis. Atvėriau masyvias duris, pasigirdo tylus lyg rauda girgždesys. Virš altoriaus spragsėjo kraujo raudonumo amžinoji šviesa, nušviesdama bemaž dviejų tūkstančių metų ramybę tamsraudoniam šešėly.

Tai panėšėjo į mirtį, bet aš prisiminiau ir verkiančius krikštijamus vaikus. Toks mano įprotis, tas priklaupimas. Geriau priklaupti, aštriai geliantys keliai atitraukia dėmesį nuo baisios tylos. Žinoma, viena malda — dėl sukilusių jausmų. Visagalis Dieve, dabar aš ateistas, bet ar Tu esi skaitęs Nyčę?

Ak, kokia knyga! Visagalis Dieve, aš būsiu sąžiningas. Siūlau susitarti. Padaryk iš manęs garsų rašytoją ir aš atsigręšiu į Bažnyčią. Ir prašau, mielasis Dieve, dar vienos paslaugos — noriu, kad mano motina būtų laiminga. Man nerūpi mano senis, jo vynas ir sveikata, bet mano motinai — šitiek rūpesčių. Užvėriau raudančias duris ir ant laiptų stabtelėjau, miestą lyg didžiulis baltas gyvūnas nugulė rūkas, Plaza, užpustyta baltos tylos, panėšėjo į teismo rūmus mano gimtinėje.

Tačiau garsai per šią sunkenybę sklido greitai ir ryžtingai, ir aš išgirdau aukštakulnių kaukšėjimą. Pasirodė mergina. Ji vilkėjo seną žalią apsiaustą, veidą buvo įbrukusi į parištą po smakru žalią šaliką. O ant laiptų stovėjo Bandinis. Paskui mergina priėjo prie pirmo laiptelio ir pažvelgė į jį.

Ar nori su manim pasismaginti? Drąsusis meilužis, drąsusis begėdis Bandinis.

Ne šįvakar. Ir jis nuskubėjo šalin, o ji liko spoksoti jam įkandin tardama žodžius, kurių jis bėgdamas neišgirdo. Bandinis nuėjo pusę kvartalo. Jautėsi pamalonintas.

Antras skyrius Tada man buvo dvidešimt. Velniai griebtų, sakydavau, džiaukis gyvenimu, Bandini. Turi dešimt metų knygai parašyti, taigi nesuk galvos, eik į gatves, vaikščiok, ragauk gyvenimo. Tavo bėda — gyvenimo nepažinimas.

Ji bent užkalbino jį. Bent pripažino esant vyru. Jis švilpiniavo melodiją grynai iš malonumo. Vyras mieste įgyja visapusiškos patirties. Pagarsėjęs rašytojas pasakoja apie naktį, praleistą su gatvine moterim.

Arturas Bandinis, garsus rašytojas, atskleidžia nuotykį su Los Andželo prostitute.

Kaip deginti vidaus organų riebalus

Kritikų teigimu, knyga kuo puikiausia. Siūlyčiau jiems niekada nevengti naujos patirties. Raginčiau juos nebijoti gyvenimo, drąsiai kibti jam į atlapus, pulti jį plikais kumščiais. Kiekvienas tos knygos žodis — tiesa.

Aš išgyvenau šią knygą, aš patyriau ją. Visa tai jau girdėta. Aš apsisukau ir leidausi eiti bažnyčios link. Rūkas buvo nepermatomas.

Merginos neberadau. Nužingsniavau toliau — gal pasivysiu. Prie kampo ją vėl išvydau. Ji šnekėjosi su aukštu meksikiečiu.

Lieknėja mano būdas, Lieknėjimas ir nutukimo gydymas, arba būdai, kaip numesti svorio. II dalis

Jiedu perėjo gatvę ir įžengė į Plazą. Nusekiau paskui juos. Dieve, meksikietis! Tokios moterys neturėtų susidėti su spalvotaisiais. Nekenčiau jo — kukurūzpalaikis, sombrergalvis. Jie ėjo per Plazą po bananais, jų žingsniai aidėjo rūke. Išgirdau meksikietį juokiantis. Paskui nusijuokė mergina.

Jie vėl perėjo gatvę ir nužingsniavo alėja į kinų kvartalą. Nuo rytietiškų neoninių ženklų rūkas buvo rausvas. Šalia kinų restorano jiedu pasuko prie nuomojamų kambarių ir pakilo laiptais į viršų.