Atsakovas ir trečiasis asmuo apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas trečiojo asmens prašymas atskirti nepilnametį vaiką nuo ieškovo, todėl dėl šio klausimo kasacinis skundas negali būti teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau — ir CPK straipsnis. Tuo tarpu vaikas jaučiasi nesaugiai dėl galimo jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ryšio su atsakovu galimo praradimo. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus ir pasiekti vaiko intereso būti prižiūrimam jo tėvo ir vaiko intereso į saugią aplinką, kurią išreiškia susiklostę šeimos ryšiai su atsakovu, pusiausvyrą. Apribojimas gali būti taikomas tik esant tam tikroms sąlygoms.

Ginčo esmė 1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau — CK 3.

Tėvų valdžios apribojimas

Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko P. Ieškovas nurodė, kad jo sūnus P. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio pateikimo metu gyvena su sugyventine R.

Ieškovo teigimu, sūnui sudarytos visos sąlygos kada tėvas netenka tėvų teisių kartu su ieškovu; jis visada teikė išlaikymą geranoriškai, be teismo sprendimo, jokių pretenzijų iš vaiko motinos nebuvo, reguliariai matydavosi ir bendraudavo su vaiku, juo rūpinosi, jį auklėjo, pasiimdavo iš ugdymo įstaigų, kartu pramogaudavo, rūpinosi vaiko protiniu ir dvasiniu vystymusi bei saugumu, sūnus prie jo pripratęs, juos sieja glaudūs socialiniai ryšiai.

Ieškovas nurodė, kad su sugyventine baigia statyti ir įrengti nuosavą gyvenamąjį namą, todėl vaiko gyvenimo sąlygos dar pagerės. Kadangi ieškovo sūnus gimė ne santuokoje, jo gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta, todėl yra būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad P. Atsakovo namuose berniukas turi savo kambarį su visais jam reikalingais baldais, žaislais, mokykliniu inventoriumi.

Atsakovas nuo metų gyveno su R. Per ketverius metus tarp atsakovo ir P. Atsakovas duomenys neskelbtini susituokė su R. Per ketverius metus, kai gyveno su R. Su vaiku ieškovas bendraudavo epizodiškai, t. Būdavo laikotarpių, kai ieškovas su vaiku nesimatydavo kelis mėnesius iš eilės, bendravimas su sūnumi buvo labiau formalus nei artimas.

Atsakovo teigimu, ieškovas niekur nedirba, jo individuali įmonė pripažinta bankrutuojančia, ieškovas yra nuteistas už 6 nusikalstamas veikas, kaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, ieškovo elgesys, gyvenimo būdas, turimi skoliniai įsipareigojimai, pareiga atlyginti žalą nukentėjusiesiems patvirtina, kad ieškovas nėra pasirengęs tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, jo auklėjimu ir negebėtų užtikrinti visų vaiko poreikių.

Be to, P. Be to, berniukas ieškovo nevadina tėvu. Atsakovo teigimu, vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis, kai bus aišku, ar tarp tėvo ir vaiko susiformuos artimesni santykiai. Trečiasis asmuo G. Ieškovas niekada finansiškai neprisidėdavo prie P. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu niekur nedirba, neturi jokio nekilnojamojo turto gyvena sugyventinei priklausančiame buteyra nuteistas, turi didelių įsipareigojimų, be to, ieškovas, be P.

Ieškovas yra nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas yra atidėtas dvejiems metams, ir nėra jokios garantijos, jog per kada tėvas netenka tėvų teisių vykdymo atidėjimo laikotarpį ieškovas pakartotinai nenusikals ar nepažeis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl to gali būti realiai įkalintas, todėl, trečiojo asmens manymu, buvo įstatyme nustatytas pagrindas atskirti nepilnametį vaiką P.

Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad, duomenys neskelbtini mirus nepilnamečio P. Prašyme atsakovas nurodė, kad su vaiku gyvena nuo metų, vaiką augino kaip savo sūnų, jį auklėjo ir prižiūrėjo, todėl po vaiko motinos kupranugariai kelia svorio kritimą nori ir gali vaiką auginti ir juo rūpintis.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų Tėvų valdžios turinys — tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje CK 3. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų CK 3.

Į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kada tėvas netenka tėvų teisių teisių apsaugos skyrių taip pat kreipėsi ieškovas N. Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo po vaiko motinos mirties. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad atsakovas S. Skyriaus specialistai apsilankė atsakovo namuose, įvertino buities ir gyvenimo sąlygas, kurios yra labai geros ir tinkamos vaikui gyventi bei sveikai vystytis, berniukas turi atskirą kambarį.

Įvertinus duomenis apie ieškovą N. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos geros, jie planuoja pavasarį išsikelti į baigiamą statyti namą užmiestyje, kur vaikui būtų skirtas atskiras kambarys. Ieškovas su R. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei kelis kartus pabendravus su nepilnamečiu P. Vaikas žino, kad jo tėvas yra N. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius m.

Buvo akcentuojama, jog šioje situacijoje reikia laiko, kad užsimegztų vaiko artimesnis bendravimas su tėvu, nes iki šiol berniukas su tėvu susitikdavo viešoje vietoje, vaikas nesilankydavo tėvo namuose, nepažinojo jo sugyventinės.

Šalims buvo išsiųsti raštai dėl vaiko bendravimo tvarkos ir kt. Institucijos nuomone, ieškovui ir P. Institucija išreiškė nuomonę, kad šalims būtina išmokti bendradarbiauti vaiko klausimais ir stengtis atsiriboti nuo neigiamo vienas kito vertinimo, kada tėvas netenka tėvų teisių atkurti saugų vaiko bendravimą, ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas praleisti jiems daugiau laiko, kad tėvas domėtųsi ne tik vaiko norais, bet palaipsniui išmoktų pastebėti tikruosius vaiko emocinius, psichologinius išgyvenimus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio P. Atsakovas ir R. Nepilnametis vaikas P. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė m.

Iš m. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, faktas, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, negali būti prioritetinis sprendžiant dėl ieškinio tenkinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neatsižvelgė į motinos netekusio mažo berniuko norus, baimes, nes, paklaustas teismo, kaip įsivaizduoja sūnaus grąžinimo jam procesą, atsakė paprastai — reikia paimti vaiką ir atvežti pas tėvą į namus.

Teismas nurodė, kad iki vaiko motinos mirties nepilnametis vaikas gyveno su motina bei jos sutuoktiniu S. Tai buvo nepilnamečio vaiko šeima, ten jis jautėsi saugus, o ieškovas iki vaiko motinos mirties nereiškė jokių pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau, mirus vaiko motinai, ieškovas išreiškė norą susigrąžinti biologinį sūnų, t. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad P.

Su ieškovu vaikas kartu nebegyveno nuo duomenys neskelbtinitodėl per šį laikotarpį ieškovo tėvo ir sūnaus P. Tuo tarpu tarp atsakovo ir vaiko per penkerius metus užsimezgė labai artimas ryšys, berniukas atsakovą laiko socialiniu tėvu, atsakovas berniuką myli ir augina kaip savo vaiką. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyrius tarnybiniame pranešime nurodė, jog vaikas nepageidauja bendrauti su tėvu, su tėvu bendrauja trumpais sakiniais, nenori su juo susitikti.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas užtikrina sūnaus poreikius, dalyvauja sūnaus ugdymo procese, rūpinasi sūnaus mokymosi pasiekimais, skiria dėmesio jo švietimui, aktyviai dalyvauja renginiuose, rūpinasi sūnaus sveikata ir psichologine savijauta.

Teismas įvertino ir tokią galimybę, kad ieškovas gali nutraukti bendrą gyvenimą su savo sugyventine, taigi vaikas neturėtų kur gyventi, nes tiek namas, tiek butas yra sugyventinės asmeninė nuosavybė.

Be to, pirmosios instancijos teismas kada tėvas netenka tėvų teisių, kad ieškovas, be sūnaus P. Nėra duomenų, ar ieškovas tinkamai rūpinasi kitais vaikais ir teikia jiems išlaikymą.

Tėvų valdžios apribojimas - DELFI

Ieškovas nekalba apie vaiko interesus, neaiškino, kaip stengsis atkurti vaiko ir jo tarpusavio ryšį, kokiu būdu palaikys bendravimą su močiute ir vaiku. Byloje yra surinkta didelės apimties medžiaga apie ieškovą, ji patvirtina, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo realias gaunamas pajamas, taip pat neturi jokio sau priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, jog yra ne kartą teistas teistumai neišnykę.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, išklausęs vaiko nuomonę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vaikas su ieškovu nesijaučia saugus, ieško pagalbos iš šalies, jam reikia ramesnės ir stabilesnės aplinkos, todėl, teismo vertinimu, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su atsakovu patėviu.

Tėvų valdžios apribojimas 23 rugpjūčio, Rita Vaikai — ne tik džiaugsmas, laimė, gyvenimo šviesa, bet ir didžiulė tėvų atsakomybė.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos sprendė, kad nebuvo faktinio pagrindo atskirti ieškovo nuo sūnaus, nes nebuvo pagrindo manyti, kad ieškovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi.

Pažymėtina, kad tokio teisinio statuso nustatymas galbūt komplikuotų šalių bendravimą, nutolintų tėvą ir sūnų vieną nuo kito, todėl netikslinga atskirti tėvą nuo sūnaus.

Priešingai, ieškovo padėtis tikrai gali pasikeisti, jeigu ieškovas imsis realių veiksmų dėl savo elgesio, maksimaliai stengsis palaikyti artimą ryšį su vaiku.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiam vaikui nuo duomenys neskelbtini nustatyta laikinoji globa močiutės G. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos m.

Atsižvelgdamas į tai, kad laikinoji globėja G. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nepilnametis vaikas P. Kadangi N. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovo ir sūnaus ryšys yra labai silpnas, epizodiškas, ieškovas po išsiskyrimo su vaiko motina su vaiku P.

Atsižvelgdamas į tai, kad tėvas ilgą laiką su vaiku nebendravo, tam, kad greičiau būtų atkurtas saugus ir artimas ryšys ir galėtų vykti normalus bendravimas, teismas nustatė vienerių metų pereinamąjį periodą, kurio metu, esant būtinybei, būtų pasitelktas psichologas ar kitas specialistas.

Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia, geriausiai užtikrinsianti vaiko bei ieškovo teises ir teisėtus interesus pereinamuoju laikotarpiu. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, m. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą ir globėju paskyrė atsakovą, pažymėjo, kad CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas toliau — ir EŽTT ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus.

Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti EŽTT m.

Pro 2, Spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį dėl teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo institutą. Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, grąžinti nepilnametį vaiką iš atsakovo ieškovui — biologiniam tėvui. Buvo nurodyta, kad sūnus P.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir EŽTT praktika, kurioje nurodyta, kad geriausi vaiko interesai negali būti grindžiami tik ta aplinkybe, jog vaikui būtų geriau paskyrus jam globą.

Siekiant nuspręsti, ar konkrečios priežastys gali būti laikomos pakankamomis teisei į šeimos privatų gyvenimą apriboti, reikia analizuoti visas bylos aplinkybes m. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs trečiojo asmens prašymą atskirti nepilnametį vaiką nuo tėvo ir nustatyti laikinąją globą, globėju paskiriant patėvį atsakovąsutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti CK 3.

Įstatymų leidėjas minėtu straipsniu įtvirtino galimybę vaiką atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos kada tėvas netenka tėvų teisių lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigas savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti.

Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo G. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nepilnamečiam vaikui turi būti nustatyta nuolatinė globa ir paskirtas jo globėjas, nors reikalavimą atskirti tėvą nuo nepilnamečio vaiko atmetė, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad vis tiek išliko pagrindas įvertinti, ar egzistuoja kitas, savarankiškas pagrindas nustatyti nuolatinę globą, nes tiek vaiko atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo atveju taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės — nuolatinės vaiko globos rūpybos nustatymas.

Nors nagrinėjamu atveju dėl ieškovo pareigų vykdymo šalys nurodė skirtingas aplinkybes: ieškovas teigė, jog visada teikė išlaikymą geranoriškai, reguliariai matydavosi ir bendraudavo su vaiku, juo rūpinosi, jį auklėjo, pasiimdavo iš ugdymo įstaigų, kartu pramogaudavo, rūpinosi vaiko protiniu ir dvasiniu vystymusi bei saugumu, o atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėjo, jog ieškovas nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo, nedalyvavo jį auklėjant, nesidomėjo vaiko sveikata, laisvalaikiu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma neleido daryti neabejotinos išvados, jog ieškovas buvo nusišalinęs nuo pareigų nepilnamečiam sūnui vykdymo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškinyje teigiama, jog išlaikymas sūnui buvo teikiamas reguliariai, šiems savo argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o iš atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad ieškovas numesti svorio metalo išlaikyti nepilnametį sūnų gera valia nevykdė.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos aplinkės teismo m. Ieškovui nevykdant šios teismo nutarties, antstolė R. Vizgaudienė m. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuo m. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su sūnumi kartu negyvena nuo duomenys neskelbtiniieškovas retkarčiais su vaiku susitikdavo, vaiko ugdymu domėjosi R.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į mokyklos psichologą dėl konsultacijų teikimo vaikui išgyvenant motinos netektį. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, kad ieškovas deda pastangas išspręsti kilusias problemas, ieškovo bendravimas ir rūpinimasis vaiku nebuvo nutrūkęs ieškovui gyvenant atskirai nuo sūnaus.

Byloje esantys duomenys apie ieškovo teistumą, apeliacinės instancijos teismo teigimu, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas vaikui darė žalingą įtaką. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs aplinkybių, pagal CK 3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo akcentuotas itin artimas vaiko ir patėvio ryšys negali būti laikomas vieninteliu ir teisėtu pagrindu paneigti ieškovo, biologinio tėvo, pirmenybę vykdyti pareigas sūnui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kodėl byloje turėjo būti atsižvelgta į nepilnamečio vaiko išsakytą pageidavimą gyventi su patėviu, motyvuojant, kad tokiam norui įtaką galėjo daryti daugelis veiksnių: retas bendravimas su tėvu, neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu, buvę konfliktiški santykiai tarp tėvo ir motinos ir kt. Dėl to teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko išreikštą norą gyventi su patėviu. Byloje nenustačius objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnametis vaikas negalėtų augti tėvo šeimoje, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu buvo tenkintas, kritiškai įvertinus ieškovo išreikštą reikalavimą vaiką jam grąžinti nedelsiant, t.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su sūnumi negyvena nuo duomenys neskelbtinivaikas neišreiškė noro gyventi ir bendrauti su ieškovu, teismo vertinimu, būtina išdėstyti tokio sprendimo įgyvendinimo tvarką ir nustatyti aiškiais priemones, visų pirma pareigas tėvui, kurios galėtų padėti greičiau atkurti tėvo ir vaiko ryšį ir sumažinti nepilnamečio baimes bei pasipriešinimą, todėl ši civilinės bylos dalis buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą svarstyti galimybę užtikrinti nepilnamečiam vaikui svarbaus ryšio su patėviu išsaugojimą ir palaikymą, todėl pirmosios instancijos teismui pasiūlė įvertinti, ar atsakovo S. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovas S.