Koks gydymas efektyviausias? Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Ši vakcina šalutinius reiškinius sukelia retai. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Senyva ligonė naudoja sauskelnes, nevaikšto.
Vėjaraupiai — ne tik vaikų liga Peržiūrų skaičius: Šaltuoju metų laiku padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais.
Susirgimai dažniausiai plinta vaikų, lankančių švietimo įstaigas, tarpe. Primename, kad ligą sukelia virusai, užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais.
Susirgęs žmogus gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.
Virolex (250mg)
Vėjaraupių infekcija plinta oru keleto metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą. Dažniausiai vėjaraupiais serga metų svorio sumažėjimas nuo juostinės pūslelinės. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga.
Laikotarpis nuo virusų patekimo iki ligos simptomų pasireiškimo inkubacinis periodas vidutiniškai užtrunka dieną. Liga pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu.
Vėjaraupiais serga ir suaugusieji
Pagrindinis simptomas - bėrimas šiai ligai būdingais spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir svorio sumažėjimas nuo juostinės pūslelinės. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna.
Neretai išberia gleivinę - burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Beria ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių.
Visuomenei
Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja. Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais gali būti sunki, komplikuota, jei pažeidžiami vidaus organai plaučiai, kepenyssmegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi odos ir minkštųjų audinių pūlingais susirgimais dėl to vėliau lieka randai odoje.
Kuo pavojingas juostinis herpesas? Kokios persirgus gali būti pasekmės? Neuralgija po juostinės pūslelinės yra dažniausia ir labai svarbi komplikacija.
Liga gali baigtis ir mirtimi. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi. Vėjaraupius sukeliantys virusai patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemą ir išlieka joje visą gyvenimą prislopintos būklės.
Ilgainiui jie gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline herpes zoster. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai.
Pirmasis juostinės pūslelinės požymis - skausmas pažeistų nervų srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Vis plačiau taikoma aspecifinė profilaktikos priemonė - vakcina nuo vėjaraupių.
Vėjaraupių profilaktikai naudojama labai efektyvi vakcina, į kurios sudėtį įeina susilpninti virusai.
Vėjaraupiai – ne tik vaikų liga
Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi dozės antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios. Lietuvoje vakcina skiepai nuo vėjaraupių neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai.
Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėn.
Skiepijimai rekomenduotini, kai nusilpusi vaiko imuninė sistema, kai norima, kad infekcija neišplistų mokyklose ar darželiuose. Taip pat skiepijami suaugusieji, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, sergantieji kai kuriomis t25 svorio metimo istorijos ligomis lėtinėmis plaučių, kraujo, piktybiniais augliaiskai dirba sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas ataskaitas, metais nuo vėjaraupių paskiepijo Marijampolės apskrities gyventojų.
Dėl skiepijimo būtina pasitarti su savo gydytoju.
VIROLEX, 250 mg, milteliai infuziniam tirpalui, N5
Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos.
Tėveliai neretai nekreipia dėmesio į šias medikų rekomendacijas, tad žaliai išmargintų ligoniukų tenka sutikti ir gatvėje. Toks neatsakingas suaugusiųjų elgesys tik dar labiau padidina sergamumą šia liga.