Daugiau tokių klaidų nebedariau. Juridin psichologija tiria tokios moni psichikos veiklos dsningumus ir mechanizmus, kuri reikiasi teiss reguliuojam santyki sferoje.

Mieste buvo iš­ kilmingai pasodintas Vilniaus ąžuoliukas. Puišys ta proga pasakė kalbą. Vėliau mokiniai mieste sodino medelius, krū­ mus. Bačinskaitė dirbo drauge su savo bendraklasiais. O Vilniau, Vilniau! Gedimino pilie! Brangioji mūsų sosti­ ne! Tu Lietuvos širdis! Kodėl gili naktis tave gaubia!?. Kodėl nešvinta tau rytas Pikti lenkai tave kankina Tavo, lietuvio, idealus svorio netekimas mauceris ma nor ištrinti Ar bepažįsti save, seneli Vilniau?!.

Liūdna tavo dabartis Vien saulėtais atminimais atsidūsta tavo sienos, o brangi bočių sostine! Ir at­ eitį šviesią sapnuoji Ir lauki, lauki, kas ateis tavęs išva­ duoti. O Vilniau, mes nerimstam, mes ilgimės, ilgimės tavęs. Tavo kančios ir mus lygiai kankina Mūsų širdys ir mintys kasdien su tavim, o Vilniau! Kasdien širdyse mūsų auga keršto ugnis Nerimsta tavo sūnūs, spaudžia plieno kalaviją Nepastovi jų žirgai Tu lauki, seneli Vilniau, kruvinomis ašaromis pa- eo plūdęs, savo išganymo dienos Tikėk, neilgai teks laukti!

Lietuvis moka kęsti dantis sukandęs Jis lygiai pastovus ir atkaklus savo keršto vyk­ dyme. Vargas jums, grobuonys lenkai!. Artinas jums baisi diena Nes lietuvis Gedimino, Vytauto ainis moka tik per­ galėti arba mirti!

Sa­ lomėja kartais ateidavo pasitikrinti savo išvaizdos. Kartą, at­ simenu, ruošėmės į tradicinį gimnazijos vakarą. Ruošėsi ir Sa­ lomėja. Apsirengus nauja suknele, ji atėjo pas mane pasi­ žiūrėti į veidrodį. Ilgai sukinėjosi, nepatenkinta derinos suk­ nelę.

Į pasilinksminimą tą vakarą visai nebeatėjo". Adomaitytės-Kiaunienės, į g-ją atvyko prof. Juozas Eretas ir studentas Juozas Eidukevičius. Eretas skaitė paskaitą visiems mokiniams apie moks­ lą, saviauklą, būdo ir valios ugdymą. Visiems mokiniams la­ bai krito į galvą, kad profesorius — svetimtautis, o taip gražiai kalba lietuviškai. Padarė didelį įspūdį ir jo išvaizda bei orato­ riaus gabumai. Eidukevičius abiturientams pasakojo apie universitetą, sto­ jimo sąlygas, studentų gyvenimą.

Po jo pranešimo S. Bačinskaitė kreipėsi į prelegentą su klausimu apie literatūros studi­ jas. Buvo graži pavasario diena. Bačinskaitė pėsčia išėjo į Kir­ šus. Rodos, reikėjo tik džiaugtis- O aš įėjau į klėtį, užsidariau joje ir ilgai ilgai verkiau Ko ver­ kiau, pati nežinojau.

Man gaila buvo gimnazijos ir jos dienų, viso to, kas praėjo ir nebegrįš O nežinoma ateitis stovėjo prieš akis. Bačinskaitė parašo eilėr. Duokit ranką! SN sėdi su gitara rankose.

Adomaitytės-Goberienės, Salomėja deklamavo P. Vai­ čaičio eilėr. Pradžia — 15 vai. Bačinskaitė ir šiaip, ir taip sprendžia uždavinį, neišeina.

Antroji dalis

Visa išraudo. Po valandėlės direktorius siunčia S. Kudirką kviesti Bačinskaitę į klasę. Kudirka randa Bačinskaitę koridoriaus ga­ le Įsispraudusią kamputyje. Nuveda į klasę. Direktorius suran­ da jai lengvutį uždavinį ir parašo trejetą.

  • Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Kn [] - msdakar.lt
  • Svoris praranda 10 dienų
  • Uršulė Bačinskienė pagimdė dukrelę.
  • Turbo džemas apžvelgia svorio netekimą

Salomėja sėdi tarp P. Orintaitės ir S. LK 4 Lietuvos ir visuotinės istorijos egz. Onai Bačinskaitei skiriamos algebros ir geometrijos patai­ sos, lotynų k.

Antanavičiui Jonui 2. Bačinskaitei Saliomijai 72 3. Bačinskaitės VIII kl. Prancūzų k. Lotynų k. Uosijoje įvyksta paskutinė m. Medžių šešėliai nusidriekė per visą šokių aikštelę. Po ilgo valso muzikantai padėjo instru­ mentus. Staiga užsiplieskė laužas. Mokiniai apstojo ratu. Vie­ nas jų, staiga nutraukęs kepurę nuo galvos, sviedė ją į laužo ugnį.

Bet Salomėja niekad neturėjo uniforminės kepuraitės. Ji vi­ sada vaikščiodavo vienplaukė, per pečius persimetusi margą skarelę. Prie jos prieina Bonaventūras Akucevičius ir klausia, kodėl ji nešokanti. Dviese susikibę bėga aplink vienas kitą kaip kvaili Užeidavau pas brolį Viktorą. Rasdavau kartais Salomėją, be­ rašančią eilėraščius, bet jų nerodydavo sakydama: — Neiškepti dar, pusžaliai, nepatiks Užtat užbaigusi noriai skaitydavo susirinkimuose, spausdin­ davo gimnazijos laikraštėlyje.

sulieknėti arabiškai

Išdidi nebuvo, bet nekalbi, užsidariusi. Madų nesivaikė, vaikščiodavo su senamadiniais bateliais Aku74 cevičius. Lakštingalos pavasaris II Nemunas,Nr. Į iš­ kilmes buvo kviesti abiturientų tėvai, miesto visuomenės at­ stovai. Jų metu grojo ulonų dūdų orkestras. Ir paliksiu tave, pilkas kambarė­ li. Išvaikščiojau šiandien visus takelius, aplankiau visas vie­ teles.

Taip visa sava, brangu, rišasi su svajų jaunatvės die­ nomis. Prozaiškiausiasis mūsų Vilkaviškis! Ir jis mat grožio ir poezijos turi. Šiandien tepastebėjau. Kiek brangių valandė­ lių, smagių ir liūdnų dienelių jis primena". Salomėja galutinai atsisveikino su Vilka­ viškiu ir išvažiavo į Kiršus. Pasak U. Mes tebuvome klasėje dvi mergaitės, todėl mus įkomponavo vieną vienoje, kitą kito­ je mokytojų grupės pusėje. Salomėja norėjo kažkaip kitaip".

Ji labai retai teatvažiuodavo į Sardokus",— prisimena teta M. Žemaitytė LK 4 Salomėją Kiršuose aplankė kaimynas iš Vanagiškių k. Bačinskaitei Kiršuose, Tu nori iškilti, kur skraido arai, Kur amžiais negęsta šventi aukurai. Palieki man skausmą beribį širdužėj Alvito vis. Alvito par. Maslauskas išdavė pažymėjimą, kuriuo liudijama, kad Salomija Bačinskaitė yra gimusi Alvito par. Kiršų k.

Okunevas parsivežė draugą į savo butą.

Salomėja gauna liudijimą iš Alvito vis. Salomėja parašo prašymą Kaimo un-to rektoriui, kad priimtų ją studente į Teologijos ir filosofijos fak. Bačinskaitė, U. Jasulaitytė, S.

Balsys, S. Ant S. Bačinskaitės prašymo užrašoma re­ zoliucija, kad ji priimama į un-tą tikrąja studente. R u g s ė j o p r a d ž i o j e Salomėja atvyksta į Kauną ir ap­ sigyvena pas dėdę Pijų Žemaitį Vytauto prosp. Pasirašo rektorius P. Avižonis ir raštinės ved. Buvo kviečiami dalyvauti ir bewertung ekologiškas plonas studentai. Senasis rektorius P.

Avižonis perduoda pareigas naujai išrinktajam Pr. Paskui skaitomos priimtųjų stu­ dentų pavardės. Kiekvienam rektorius paspaudžia ranką. Mišias laikė ir pamokslą sakė prof. Blažiejus Česnys. Mičiuliu ir J. Įteikė savo eilėr. Jie pakviečia Salomėją dirb­ ti redakcijoje— skaityti atsiųstuosius kūrinėlius, atrinkti tin­ kamus spausdinti, o nespausdintinų autoriams parašyti trum­ pus motyvuotus atsakymus. Salomėja sutiko. Apie tai J. Ji savo pareigas ėjo nuoširdžiai: reikalingos medžiagos ji visada pa­ rūpindavo.

Užsirašė klausyti šių dalykų: Lietuvių lit. Psichologija Psichologijos pratybos — 4 vai. Filosofijos įvadas Dėst. Prancūzų lit. Vokiečių lit. J' — 2 vai. Bendroji mokslinio darbo metodika Dėst.

Lietuvių k. Juozas Balčikonis. Vokiečių kalba — 3 vai. Francūzų kalba — 3 vai. Lotynų kalba — 2 vai. Graikų kalba — 2 vai. Bobianskienė, M. Pasira­ šytas slapyvardžiu Neris. To paties numerio p. Jo paskut. Tavęs laukiu kaip laimės didžiausios, Kada mano sutriuškinsi kūną, Kuriam siela užburta kentėjo.

Jo paskutinis posmas: Gyvenu lūkesiu ir vilties dvelkimu. Slenka, slenka naktis, aušružėlė jau švinta. Patekės man saulutė. Ir sieloj bus ramu, O tada Iš valsčiaus iškviesti seniūnai nešiojo vyrams mobilizacinius šaukimus. Po pamaldų skubėjau namo, nes maniau, kad mobilizacija gali liesti ir mano brolį Mykolą. Važiuodamas namo, sutikau būrelius vyrų, skubančių į geležinkelio stotį, ketinančius vykti į nurodytas rinkimosi vietas.

Prie Malaišių kaimo sutikau ir savo brolį Mykolą. Jam reikėjo vykti į Panevėžį. Iš šaulių kuopos jokio pranešimo rinktis dar nebuvo, tad dviračiu nuvažiavau į Malaišių kaimą, užsukau pas Elenutę Rastenytę. Šį vakarą jaunimas čia jau ne-besirinko, kaip kad kitais vakarais, net šviesos nedegėme. Tamsoje su Elenute sėdėjome stalo gale, nebaisiai šnekėjomės. Atsisveikindamas pasakiau, kad ketinu važiuoti į Telšius mokytis.

Elenutė labai susigraudino, jos ašaros vilgė mano ranką Važiuodamas namo, svarsčiau, ar tikrai važiuoti mokytis į Telšius: vis dar idealus svorio netekimas mauceris ma galutinai apsisprendęs. Norėjau pasitarti su mūsų šeimos patikimu bičiuliu pusbroliu Vincu. Artėjant mokslo metų pradžiai o mokslas turėjo prasidėti spalio mėnesįvieną pavakarę šerdami gyvulius su pusbroliu Vincu išsamiai aptarėme mano mokymosi problemas ir apskritai mūsų šeimos tolesnį gyvenimą.

Vincu labai pasitikėjau, nes jis visada viską išmintingai apgalvodavo ir patardavo. Taip jau buvo nuo pat vaikystės, kai tik netekome tėvų. Jis parėmė mano troškimą mokytis ir samprotavo taip: sukūrus šeimą, auginant vaikus, mokslo siekti bus neįmanoma. Žinodamas, kad bent metus Telšių amatų mokykloje galėsiu gyventi iš savo lėšų, jis paskatino mane viską susitvarkyti ir pasisiūlė su daiktais nuvežti arkliuku į geležinkelio stotį.

Po ilgo nuoširdaus pokalbio galutinai apsisprendžiau siekti mokslo ir važiuoti į Telšius. Tai buvo žymus visuomenės veikėjas, tautos dvasios žadintojas, Linkmenų šaulių kuopos garbės narys. Apie jį verta plačiau papasakoti. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, jis pasitraukė iš Linkmenų bažnyčios, nuo kurios vos per 20—30 metrų ėjo administracijos linija, persikėlė į Kirdeikius, čia sukūrė parapiją.

Iš pradžių pamaldas laikydavo Paukštės seklyčioje, bet tuoj ėmėsi Kirdeikių bažnyčios statybos ir netrukus naują bažnyčią pašventino. Nuoširdžiai rūpindamasis žmonių kultūra, parapijiečių švietimu, J. Breiva Kirdeikiuose pastatė dar vadinamąją parapijos salę. Tai buvo nemažas, erdvus statinys. Viename jo kambaryje buvo įrengtas Kirdeikiuose gimusio, labai daug raštais ir gyvu žodžiu prisidėjusio prie tuometinės Lietuvos atbudimo kunigo Silvestro Gimžausko muziejus.

Lietuvą okupavus, Stalino klika šį muziejų sunaikino, bet pastatas stovi ir dabar, o kunigo S. Gimžausko namo vietoje metais pastatytas paminklas. Atkuriamas ir muziejus. Paminklo statyba ir muziejaus atkūrimu, medžiagos rinkimu labai rūpinosi P. Breiva Linkmenyse, Tauragnų-Kuktiškių kelio sankryžoje, prie pat administracijos linijos pastatė menišką kryžių, menantį lenkų užgrobto Vilniaus krašto žmonių vargus.

Kunigą J. Breivą palaidojom jo pastatytos bažnyčios šventoriuje. Į kapo duobę leidžiamą karstą šaulių kuopa pagerbė saliutu. Taip į Amžinojo Atilsio Karalystę palydėjome gerą kunigą ir brangų visai lietuvių tautai žmogų, padėjusį ne vienam lietuviui baigti mokslus, atsistoti ant kojų. Apie tai gal parašys kiti, geriau valdantys plunksną ir iš arčiau susidūrę su šia šviesia asmenybe.

Dalis aukštųjų vadų patraukė į užsienio šalis: Prancūziją, Angliją. Daug karininkų pasirinko Lietuvą — ateidavo prie administracijos linijos ir pasienio sargybos prašėsi internuojami.

Pasienio policijos būstinėje jie buvo nuginkluojami ir su palyda siunčiami į atitinkamus punktus, o iš čia — į stovyklas Alytuje, Jonavoje, Ukmergėje ir kitur. Kelis kartus ir aš buvau pašauktas lydėti lenkų karininkus iki Sidariškės dvaro. Lenkų kariuomenė buvo pasirengusi paradui, bet ne karui.

Raudonajai armijai ėmus spausti iš rytų, Lenkija per porą savaičių kapituliavo.

Visa vyriausybė persikėlė į Londoną pas savo globėjus. Bet ir anglai buvo bejėgiai pristabdyti Hitlerio karo mašiną, nes jų diplomatai žinojo, kad Hitlerį palaiko, netgi stipriai remia Stalinas. Vakarai bijojo, kad jų pačių neištiktų Lenkijos likimas, nes du galingi plėšikai slaptais savo susitarimais jau buvo pasidaliję Europą, jos šalis, tautas. Į savo medinio lagamino-skrynelės slaptąjį skyrių įsidėjau santaupas — litų.

Kitą rytą, kaip buvo sutarta, Vincas atvažiavo su savo arkliuku vežti mane į stotį. Susidėjau mantą, spintoje užrakinau naują šautuvą — mat jo nespėjau grąžinti į šaulių būrį. Stotyje pusbroliui Vincui nuoširdžiai už viską padėkojau ir atsisveikinęs išvažiavau į Šiaulius, o iš ten dar tą pačią dieną atvykau į Telšių vidurinę valstybinę amatų mokyklą.

Mokyklos raštinėje iš karto man paskyrė bendrabutį. Čia buvo įrengta ir valgykla, virtuvė. Šeimininkė tuojau pasiūlė valgyti, o bendrabučio vedėjas V. Kučinskas paskutinio kurso stalius apgyvendino mane kitame pastate, už gero puskilometrio, nes šio pastato visi kambariai jau buvo užimti. Čia pirmame aukšte buvo teorinių pamokų klasės, o antrame buvo įrengti du dideli kambariai, kur laisvai gyveno po penkis moksleivius.

Mano kambaryje gyveno du trečio kurso staliai — A. Čejauskas ir A. Giedraitis nuo Tirkšlių ir du metalistai — J. Žalpys, Šaukėnų klebono išlaikytinis, ir Kazys Šėgžda, kilęs nuo Jurbarko. Dauguma mano kambario draugų mėgdavo eiti į kiną, pamarširuoti gatvėmis, pačiuožinėti čiuožykloje, tik A. Čejauskas idealus svorio netekimas mauceris ma aš stropiai mokėmės pamokas, skaitydavome knygas.

Jas imdavome iš miesto bibliotekos ir iš mokyklos kapeliono kunigo J. Aš buvau užsibrėžęs iš visų jėgų siekti tikslo, išnaudodavau kiekvieną minutę mokslui, o ir laisvalaikiu stengiausi plėsti akiratį — skaitydavau, konspektuodavau mokytojų pateiktas žinias. Čejauskas laisvalaikiu droždavo nuostabias meniškas tualetines dėžutes, inkrustuotas istoriniais paveikslėliais, o už jas pirkėjai mielai mokėdavo ir 50 litų.

Iš šių pajamų jis užsimokėdavo už bendrabutį 45 litus per mėnesį. Jo pietuose tyvuliuoja Masčio ežeras. Ežero vakariniame krante, ant aukštumos idealus svorio netekimas mauceris ma dailūs Telšių amatų mokyklos rūmai.

Prie jų įrengtoje sporto aikštelėje mankštindavomės. Pietiniame pastato gale buvo įsikūręs Alkos muziejus. Jo direktoriumi dirbo poetiškos sielos žmogus P. Jis neturėjo kojų, sunkiai judėdavo, o po miestą važinėdavo savo arkliuko traukiama karieta. Vėliau jis išleido keletą poezijos ir beletristikos knygų viena jų — apie Rainių kankinius.

Deja, ir jį patį nukankino stalinistai. Pagrindiniuose mokyklos rūmuose buvo administracijos kabinetai, buitinės patalpos, erdvios salės praktikos darbams, džiovyklos, sandėliai medžiagoms. Pirmame aukšte stovėjo sunkieji mechanizmai, medžiagų apdirbimo staklės, antrame ir trečiame — stalių varstotai, metalo apdirbimo įrengimai. Rengiant mokinių vakarus, lengvesni varstotai būdavo išnešami. Čia vyko ir profesoriaus Jasenausko dainavimo pamokos, koncertų repeticijos.

Praktikos darbus šiuose rūmuose atlikdavo tik staliai ir metalistai, o naujai įkurto statybos skyriaus, mūrininkų ir krosnininkų praktika vyko statybose arba žiemą specialiose patalpose. O kitame Aleksandravičiaus name buvo įrengti butai. Gal derėtų prisiminti, kad čia gyveno kapitonas Saunoris, kurio du sūnūs, iš mažens labai mėgą futbolą, vėliau tapo sporto meistrais. Mokėmės šešias dienas per savaitę. Teorijos pamokų turėdavome po penkias ar šešias per dieną.

Taigi dirbom intensyviai, nes reikėjo išeiti vidurinįjį mokslą ir išmokti specialybę. Praktikos kasdien būdavo keturios valandos. Iš rudens iki pat šalnų statybos skyriaus moksleiviai praktiką atlikdavo mokyklos direktoriaus individualaus namo statyboje. Dailidės kalė klojinius pamatų įrengimui, mūrininkai ir krosnininkai maišė ir nešiojo betoną, akmenis. Žodžiu, dirbome pagalbinius darbus. Tai buvo labai naudingi praktikos darbai — visus statybos darbus matėme savo akimis, bandydavom juos dirbti savo rankomis.

Labiausiai čia žiūrėta, kad dirbtume pagal taisykles, tausotume įrankius. Metalines įrankių dalis sutepdavome vazelinu, kad nerūdytų. Kai į pamatus pilamas betonas imdavo kietėti, rūpestingai jį laistėme, prižiūrėjome.

Artėjant žiemai, mūrininkai ir krosnininkai dirbdavo tame pačiame pastate, kur aš gyvenau. Į praktikos darbų salę iš anksto prisinešdavome pakankamai smėlio, molio, plytų. Kiekvienas mūrydavo jam pavestą detalę. Krosnininkai mūrydavo virykles, šildomąsias sieneles, duonkepes. Gavę pažymį už atliktą darbą, konstrukciją išardydavome.

Tą patį skiedinį, tas pačias plytas naudodavome kitoms pratyboms. Čia buvo mokoma ranka iškapoti plytose įvairias figūras, kurių gali prireikti karnyzų, skliautų papuošimui ir kt.

O plytų tuomet būta gerų, daug ką iš jų buvo galima padaryti. Čia ypač stropiai būdavo dirbama prie fasado konstrukcijų — plytų išdėstymo, žiūrima siūlių storio ir kt. Mūrininkų praktikos darbams vadovavo patyręs meistras instruktorius B. Strazdauskas, krosnininkams — Peckus. Telšių amatų mokykloje mus išmokė šių mūro fasado konstrukcijų: paprastojo mūro, kryžminio mūro, gotų mūro, olandų mūro, anglų mūro, raštuoto mūro o jo esama begalė variantųtuščiavidurio mūro pastatams iki dviejų aukštų.

Iš jų klasėse ant stalų dėstydavome įvairiausių fasadų, įvairių sienos storių mūro konstrukcijas. Dėstomų plytų eilių kaitą braižydavomės užrašų sąsiuviniuose. Šias plytas naudojome ne tik per mūrininkystės pamokas, bet ir per praktikos darbus, individualiam konstravimui laisvalaikiu. Aprašęs aibę įvairiausių detalių, nutariau būdingiausias, reikalingiausias nusibraižyti sąsiuviniuose 1 : 20 mąsteliu. Baigęs braižyti būtiniausias mūrų detales, braižiau gotiškas arkas: lygiąją arką, pakeltinę, radiusinę, elipsinę.

Šiuose brėžiniuose nurodžiau kiekvienos arkos projektuojamus išeities taškus, aprašiau pagrindines technines taisykles. Šiais mano užrašais susidomėjo Telšių vyr. Tas pasiūlymas buvo visai netikėtas, bet labai mane pradžiugino. Šį savo sumanymą jis aiškino tuo, kad techninės literatūros lietuvių kalba labai trūksta ir dėstytojai sugaišta daug laiko detalių braižymui, o pamokų aiškinimui laiko nebelieka; jei kiekvienas moksleivis turės tokius užrašus, dėstytojui užteks tik juos plačiau paaiškinti.

Kopilovas žadėjo visą mano surinktą medžiagą peržiūrėti, papildyti atitinkamais užrašais ir išleisti visa tai mano vardu. Klasėje, o vėliau ir mokykloje dėl tokio pasiūlymo mano autoritetas labai sutvirtėjo. Už kokio mėnesio miesto savivaldybė šią knygutę išleido maždaug egzempliorių tiražu. Visas knygeles perėmė mūsų mokykla, o aš gavau litų honorarą. Išleidęs tokį vadovėlį, labai džiaugiausi ir suskatau dirbti ir mokytis dar stropiau.

Kiekvieno gyventojo kluone įsikūrė po 50 vyrų. Ruošiamasi žygiui į Vilnių. Telšiuose apie žygį į Vilnių girdėdavome tik iš ruporų, mieste pakabintų ant stulpų. Iškart visos krautuvės ištuštėjo. Spalio mėnesį čia įžengusi Lietuvos kariuomenė išvydo baisų vaizdą. Kariškos virtuvės padėjo miesto gyventojams — gatvėse veltui maitino.

Veik nenutrūkstamas sunkvežimių srautas vežė į parduotuves maisto produktų: rūkytos dešros, sviesto, sūrio, įvairiausių rūšių mėsos. Gyventojai manė, kad toks dosnus maisto tiekimas laikinas, todėl pirkosi visko idealus svorio netekimas mauceris ma.

Bet kai ant lentynų vis buvo kraunama naujų produktų, visi ėmė stebėtis, iš kur Lietuva tiek visko gali turėti. O Lietuva tikrai visko turėjo sočiai, krautuvių tinklas mieste plėtėsi. Lenkų gyventojus labai nustebino miesto gatvėse pasirodžiusi Lietuvos kariuomenė: kaip numesti svorio 60 metų amžiaus, raiteliai, artilerija, motorizuotos dalys, o padangėje — aviacija.

Įžengus į Vilnių Lietuvos kariuomenei, sovietų kariuomenės mieste liko tik nustatytas kontingentas, kita atsitraukė. Tačiau priklausyti politinėms partijoms ar kitoms organizacijoms, veikiančioms už mokyklos ribų, buvo griežtai draudžiama. Būrelius moksleiviai steigdavo ir jų veikla rūpindavosi patys savarankiškai. Kiekvienam būreliui pedagogų taryba skirdavo mokytoją globėją, o mokiniai rinkdavosi būrelio pirmininką, sekretorių, sekcijų vadovus.

Aš įstojau į kraštotyros būrelį. Jo buvo dvi sekcijos — literatūros ir meno bei muzikos; aš priklausiau literatų sekcijai — rinkau tautosaką, deklamavau eilėraščius. Vėliau mane išrinko literatų sekcijos vadovu.

Meno ir muzikos sekcijos vadovu buvo P. Ši sekcija apiformindavo būrelio skelbimus, repetuodavo muzikos kūrinius. Kraštotyros būrelio pirmininku išrinkome K. Būčių, mokyklos poetą, o būrelio globėju buvo mokytojas A. Per būrelio susirinkimus globėjas sėdėdavo nuošaliai, į mūsų veiklą nesikišdavo. Bent kartą per metus mokykla stengdavosi surengti vakarą su plačia programa.

Čia būdavo kviečiama mokinių iš kitų pavyzdžiui, iš Panevėžio amatų mokyklų, vietos visuomenės veikėjų. Per tuos vakarus surinkdavome apie 1,5—2 litus.

Lape Navikas Psichologijos Ivadas1

Šiuos pinigus pedagogų taryba dažniausiai paskirstydavo moksleiviams, kuriems trūko lėšų tęsti mokslą. Jos vadu buvo mokyklos inspektorius, statybos skyriaus vedėjas ats.

Jam pasisakiau šauliu esąs nuo metų. Vadas mano šaulio liudijimą priregistravo vietos komendantūroje, o mane paskyrė besikuriančio mokykloje šaulių būrio būrininku.

Turėjome keletą tik apmokymui tinkamų šautuvų. Šiaip šaudymui jie netiko — visų dūžikliai buvo išimti. Matyt, moksleiviai dar tikrais vyrais nebuvo laikomi, ir vadovybė bijojo, kad neiškrėstume kokio pokšto. Amatų mokyklos, o kartu ir Telšiuose dislokuotos Lietuvos kariuomenės pulko kapelionas buvo kunigas J. Kučinskas, Italijoje, Milano universitete baigęs psichologijos mokslus.

Tai buvo labai įdomus, išmintingas žmogus. Veik visą savo nemažą atlyginimą jis atiduodavo bendrabučio šeimininkei, kad vedėjas išrašytų kvitus mokiniams, neturintiems lėšų mokesčiams susimokėti. Ne kartą pats mačiau jį klojantį iš karto po litų tokiems reikalams. Tuo tarpu pats kunigas gyveno labai kukliai, klebonijos palėpėje. Čia palei visas kambario sienas stovėjo knygų prikimštos lentynos.

Kunigas gerai pažinojo kiekvieną savo mokyklos mokinį ir jautė, kokios knygos kuriam reikia. Pas kapelioną neretai susirinkdavo ir jo pulko karininkų. Kambario viduryje ant didoko stalo visada stovėjo vaza su saldainiais, iš kurios svečiai buvo kviečiami vaišintis. Miegojo mūsų kunigas tiesiog ant lentų. Jo asketiškumas, nepaprastas dosnumas riebalus deginančios asanos patraukdavo, uždegdavo.

Pamokų tvarkaraštyje būdavo vos dvi tikybos pamokos per savaitę, tad visi jų laukdavome. Niekada jis nemokė mūsų poterių ar elementarių tikėjimo tiesų, kurias ir taip visi žinojom. Jis mums papasakodavo apie negirdėtus istorijos ir šiaip gyvenimo dalykus, kurie mūsų amžiaus jaunuoliams buvo didžiai naudingi. Gvildenom net ir vedybų problemas. Vokiečių okupacijos metais kunigas J. Kučinskas buvo mūsų mokyklos ir gimnazijos kapelionu.

Prie to dar grįšiu, o metais, artėjant bolševikams, jis pasitraukė į Vakarus. Jie susitelkė į sklandytojų būrelį, kurio globėjas ir vadovas buvo mokytojas ir sklandymo instruktorius lakūnas Kalėda. Pagal jo brėžinius mokyklos staliai padarė sklandytuvą. Jį nusinešdavome už miesto, ant kalvų palei geležinkelį, vedantį Plungės link.

Sunkiausia būdavo sklandytuvą su lakūnu iškelti į orą. Keturi stiprūs vaikinai sklandytuvą laikydavo, o pusšimtis mokinių bėgdami tempdavo kilpą, užkabintą už specialaus apie 6 cm diametro guminio amortizatoriaus. Po instruktoriaus Kalėdos komandos ketvertas laikančiųjų sklandytuvą staiga paleisdavo.

Lakūnas būdavo prisirišęs diržais. Žaibiškai susiorientavęs, kaip valdyti vairolazdę, jis pakildavo į 30—50 m aukštį, o bobo mėsainiai lieknėja nuplaniruodavo į žemę. Nuskriedavo iki m. Jei kuris sklandytojas išsigąsdavo ir vairolazdę pakreipdavo netinkamai, smigdavo į žemę sklandytuvo uodega arba nosimi.

Be nuostolių neapsieidavome. Ne kartą staliai kai kurias sklandytuvo dalis turėdavo daryti iš naujo. Aš labai žavėjausi sklandymu ir atlikau 16 sėkmingų skrydžių. Tačiau metų birželyje visi ėmėme jausti, kad Lietuvos padangė niaukiasi.

Išgirdome per radiją, kad birželio 15 d. Įspėta netrukdyti. Netrukus sužinojome, kad likviduojama Lietuvos šaulių sąjunga. Įsakyta šauliams grąžinti ginklus. Dabar jau praktikos darbai pasitraukė į antrą planą. Rūpėjo nuvykti į gimtinę. Nuėjau pas mokyklos gydytoją Fridmaną, pasiskundžiau sveikata ir keturiolikai dienų buvau atleistas nuo praktikos darbų. Nusipirkau fotoaparatą ir išvykau į tėviškę. Pirmiausia grąžinau šautuvą ir kovos šovinių. Skaudėjo širdį, bet turėjau vykdyti įsakymą.

Pistoletas buvo asmeninis ir užregistruotas Telšių karo komendantūroje, todėl Linkmenų kuopa į tai pretenzijų neturėjo. Ir tėviškėj, ir Žemaitijoj mačiau sovietinės kariuomenės karininkus ir karius.

Įspūdį jie darė pritrenkiantį. Kareiviai — skudurais apsivynioję kojas, apsiavę prastais, išklypusiais pusbačiais, apsivilkę prastais, nešvariais drabužiais. O karininkų sermėgų gėdytųsi ir prasčiausias lietuvis. Tik kartą Telšiuose krautuvėje sutikau dešrą perkantį lakūną pulkininką, kuris buvo švariai nusiskutęs ir užsisegęs ant rankos apie 9 cm diametro laikrodį. O šiaip net aukšti karininkai laikrodžių neturėjo. Kai palygindavome sovietų kariuomenę su mūsų kad ir ne paradine uniforma apsivilkusiąskirtumas buvo neįsivaizduojamas.

Bene aš pusprotis? Kiti andai į vakarus žiūri Stebėtojai visokius procesus stebi Trys kablelis keturiolika Daugiau turėtų būt! Bet še tau!. Užsidengė delnais akis, tačiau pro pirštų tarpus vis vien ste­ beilijo vonioj plūduriuojančią nuogalę.

Laimė, būgnas staiga ėmė suktis tokiu baisiu greičiu, kad Juo­ zapas jau nieko nebeįstengė įžiūrėt. Idealus svorio netekimas mauceris ma apsvaigo, atsirado nemalonių pojūčių skrandžio srity. Tai ne man". Bet štai būgnas liovėsi suktis.

Juozapas vėl atgavo ir kvapą, ir pasitikėjimą savimi. O paskui, žiūrėk, ir aukščiau O pro ašaras regėjo: ana išlipa iš vonios, staiposi priešais veid­ rodį, apsisiaučia chalatą Dabar jau nebebuvo ko delst.

Pastukseno į langelį. Juozapą vėl pagavo baimė. Sudrebėjo, apsigraibė Deja, už­ sirakinti iš vidaus buvo neįmanoma. Alpdamas pabeldė - kaip likimas beldžiasi - keturis kartus. Juozapo nėr namie.

Ir neteko sąmonės O kai pramerkė akis, pati glostė jam galvą ir meiliai kalbėjo: - Švarutis! Baltas kaip dobilas! O koks vakar grį­ žai?

Kaip kiaulė Paskutiniai priešakinėse linijose - Idealus svorio netekimas mauceris ma, vaikinai! Pirmas pakilo Algirdas Mykolas, dar jaunas, bet jau smailas prie valdžios vyras. Algirdas Mykolas pabalo, apžvelgė čia susirinkusius. Nudelbėm akis.

Nė vienas nežinojom teisingo atsakymo. Kažin, kas tasai prometėjas, padovanojęs šį nuostabų išradimą vargstančiai žmonijai?

Juk dar taip neseniai žmogus, atsitolinęs nuo minios, kritimas svorio ir per tris žingsnius, imdavo nervintis, šnekėtis su savim arba dar blogiau - protaut, kol prisiprotaudavo tiek, kad atsipeikėdavo beprotnamyje.

Dabar toks pavojus nebegresia. Pavlas apsigyveno pas Okunevą. Dirbo elektromonterio padėjėju dirbtuvėse. Pavlas ilgai ginčijosi su Nikolajum, kol įkalbėjo jį laikinai atleisti nuo vadovaujamo darbo. Tu man nepasakok apie ligą, aš ir pats po šiltinės mėnesį į rajono komitetą su lazda vaikščiojau.

Juk aš tave, Pavka, pažįstu, čia — ne tas. Tu man pasakyk tikrąją priežastį,— kamantinėjo jį Okunevas. Mat, kas! Tu nori, o aš, manai, nenoriu? Tai, brolau, egoizmas. Mes, vadinasi, trauksime vežimą, o tu mokysies? Ne, mielasis, rytoj pat eisi į organizacinį-instrukcinį skyrių. Tačiau po ilgų ginčų Okunevas pasidavė. Mat, koks aš geras. Bet tu su C. Korčiaginui grįžus į dirbtuves, Cvetajevas pastatė ausis.

Jis buvo tikras, kad, Korčiaginui atėjus, prasidės kova dėl vadovavimo, ir, būdamas liguistas savimyla, ruošėsi nepasiduoti. Bet pačiomis pirmomis dienomis jis įsitikino, kad klaidingai buvo manęs. Sužinojęs, jog kolektyvo biuras ketina įtraukti jį savo nariu, Korčiaginas pats atėjo Į atsakingojo sekretoriaus kambarį ir, remdamasis susitarimu su Okunevu, Įtikino išbraukti šį klausimą iš dienotvarkės. Cecho komjaunimo kuopelėje Korčiaginas pasiėmė vadovauti politinio lavinimo rateliui, bet biure dirbti nesistengė.

Ir vis dėlto, nors jis oficialiai buvo pasitraukęs nuo vadovavimo, Pavlo įtaka buvo jaučiama visame kolektyvo darbe. Nepastebimai, draugiškai jis ne kartą gelbėdavo Cvetajevą iš keblios padėties. Vieną sykį, užėjęs į cechą, Cvetajevas nustebęs žiūrėjo, kaip visa jaunimo kuopelė ir trejetas dešimčių nepartinių vyrukų plovė langus, valė mašinas, grandydami nuo jų ilgametį purvą, vilkdami į kiemą laužą ir šlamštą. Pavlas įniršęs su milžiniška plaušine šluota trynė mazutu ir riebalais aplaistytas cementines grindis.

Čia dvidešimt metų niekas nėra plovęs, mes per savaitę cechą padarysime naują,— trumpai atsakė jam Korčiaginas. Cvetajevas, gūžtelėjęs pečiais, išėjo. Elektrotechnikai tuo nepasitenkino ir griebėsi kiemo. Šis didelis kiemas nuo seno buvo paverstas sąšlavynu. Ko ten nebuvo! Šimtai vagonų tekinių, tikri kalnai surūdijusios geležies, bėgių, buferių, buksvų — keli tūkstančiai tonų metalo rūdijo po plynu dangum. Tačiciu šio laužo sutvarkyti neleido administracija: — Yra svarbesnių uždavinių, o kiemas nedega.

Tada elektrikai išgrindė plytomis aikštelę prie durų į savo cechą, pritvirtinę ant jos vielų tinklelį batams nusivalyti, ir tuo pabaigė. Bet cecho viduje tvarkėsi toliau vakarais, po darbo. Kai po savaitės čia užsuko vyriausiasis inžinierius Strižas, visas cechas skendo šviesoje. Milžiniški langai su geležiniais rėmų pinučiais, išvalyti nuo amžinų dulkių, susimaišiusių su mazutu, atvėrė kelią saulės spinduliams, ir šie, skverbdamiesi i mašinų salę, skaisčiai atsimušdavo išvalytose varinėse dizelių dalyse.

Sunkiosios mašinų dalys nudažytos žaliai, ir net ant ratų stipinų kažkas rūpestingai išvedžiojo geltonas strėles. Pačioje cecho kertėje keli žmonės baigė darbus.

Strižas nuėjo ten. Priešais jį su skardine, pilna atskiestų dažų, ėjo Korčiaginas. Bet kas jums davė dažų? Juk aš uždraudžiau be mano leidimo juos eikvoti — deficitinė medžiaga. Nudažyti garvežio dalis svarbiau, negu tai, ką jūs darote, — Dažų mes radome išmestose skardinėse. Dvi dienas pagrandėme senas skardines ir prigrandėme kokius dvidešimt penkis svarus. Čia viskas teisėtai, draugas vedėjau. Inžinierius dar kartą miktelėjo, bet jau sumišęs. Ta-aip… Vis dėlto įdomu… Kaip paaiškinti, kad jūs idealus svorio netekimas mauceris ma, sakyčiau, savanoriškai siekiate švaros ceche?

Juk tą jūs atlikote ne darbo metu? O kaip jūs manėte? Kas jums sakė, kad bolševikai šį purvą paliks ramybėje? Palaukite, mes tą darbą išjudinsime plačiau. Jums dar bus į ką pasižiūrėti ir pasistebėti. Ir, atsargiai apeidamas inžinierių, kad nesuteptų jo dažais, Korčiaginas nuėjo prie durų. Vakarais iki vėlyvos nakties Korčiaginas užtrukdavo viešojoje bibliotekoje. Jis čia gerai susipažino su visomis trimis bibliotekininkėmis ir, griebdamasis visų propagandos priemonių, pagaliau gavo trokštamą teisę laisvai žiūrinėti knygas.

Prie milžiniškų knygų spintų pasistatęs kopėtėles, Pavlas valandų valandas išsėdėdavo ant jų, vartydamas knygą po knygos, ieškodamas, kas Įdomu ir reikalinga. Knygos daugiausia buvo senos.

Naujoji literatūra kukliai tilpo vienoje nedidelėje spintelėje. Pervaręs jį per dvi naktis, Pavlas perkėlė knygą į spintą ir pastatė greta M. Gorkio knygų krūvelės. Toks įdomiausiųjų ir artimiausiųjų širdžiai knygų kilnojimas truko visą laiką. Bibliotekininkės b5 mesti svorį netrukdė — joms buvo vis tiek.

Nulaužė dėl baisaus savo idealus svorio netekimas mauceris ma. Net blogiau — beveik tyčia. Įvyko tai rytą. Vidutinio remonto cecho vyresnysis meistras Chodorovas liepė Kostkai išgręžti plokštėje kelias skyles. Kostka iš pradžių atsisakinėjo, bet, meistrui reikalaujant, paėmė plokštę ir ėmė gręžti. Chodorovo ceche daug kas nemėgo dėl priekabaus reiklumo. Jis kažkada buvęs menševikas. Visuomeniniame gyvenime visai nedalyvavo, i komjaunuolius šnairavo, bet savo darbą mokėjo puikiausiai ir pareigas atlikdavo sąžiningai.

Meistras skubiai priėjo prie gręžimo staklių ir sustabdė jas. Bet Kostka išplūdo meistrą ir vėl paleido stakles. Chodorovas nuėjo skųstis cecho viršininkui, o Kostka, nestabdydamas staklių, nubėgo ieškoti tepalinės, kad iki to laiko, kol ateis administracija, viskas būtų sutvarkyta. Kol jis surado tepalinę ir sugrįžo, grąžtas jau buvo nulūžęs.

Cecho viršininkas parašė raportą, kad Fidinas būtų atleistas. Komjaunimo kuopelės biuras užstojo Kostką, remdamasis tuo, kad Chodorovas gniaužius jaunimo aktyvą. Administracija spyrėsi, ir byla pateko į kolektyvo biurą. Čia ir prasidėjo. Iš penkių biuro narių trys buvo už tai, kad reikia paskelbti Kostkai papeikimą ir perkelti jį į kitą darbą. Tarp jų buvo ir Cvetajevas.

O du iš viso nelaikė Kostkos kaltu. Biuro posėdis vyko Cvetajevo kambaryje. Čia stovėjo didelis stalas, užtiestas raudona medžiaga, keli ilgi suolai ir taburetės, kurias buvo padarę patys stalių dirbtuvės vyrukai, ant sienų kabojo vadų portretai, už stalo per visą sieną išskleista kolektyvo vėliava. Kalvis iš profesijos, jis, būdamas gabus, per keturis mėnesius iškilo į vadovaujantį darbą jaunimo kolektyve.

Buvo išrinktas į komjaunimo rajono komiteto biurą ir gubernijos komitetą. Kalviavo jis mechaninėje gamykloje, dirbtuvėse buvo naujokas. Nuo pat pirmųjų dienų jis stipriai paėmė vadžias į savo rankas. Pasitikįs savimi ir ryžtingas, jis iš karto nuslopino asmeninę vaikinų iniciatyvą, visko griebėsi pats ir, neaprėpdamas viso darbo, imdavo pulti savo padėjėjus už neveiklumą.

Kambarys — ir tas buvo dekoruojamas jam pačiam prižiūrint. Cvetajevas vadovavo posėdžiui, atsilošęs vieninteliame minkštame krėsle, kuris čia buvo atneštas iš raudonojo kampelio.

Posėdis buvo uždaras. Partorgui Chomutovui paprašius žodžio, į duris, užkabintas kabliuku, kažkas pasibeldė.

Cvetajevas nepatenkintas susiraukė. Pasibeldė antrą sykį. Katiuša Zelenova atsistojo ir atkabino kabliuką. Už durų stovėjo Korčiaginas.

Vilnius UDK

Katiuša įleido jį. Pavlas jau žengė prie laisvo suolo, bet Cvetajevas jam šūktelėjo: — Korčiaginai! Dabar uždaras biuro posėdis. Pavlo skruostai nuraudo, ir jis pamažu atsigręžė į stalą. Mane domina jūsų nuomonė Kostkos reikalu. Noriu dėl to iškelti naują klausimą.

O trr prieš tai, kad aš dalyvaučiau? Kai daug žmonių, sunkiau svarstyti. Bet jei atėjai — sėskis. Tokį antausi Korčiaginas gavo pirmą kartą. Ant kaktos tarp antakių atsirado raukšlė. Jei visi komjaunuoliai taip pradės grąžtus laužyti, mes nebeturėsime kuo dirbti. Slyginio reflekso susidarymo schema A neslyginis dirgiklis sukelia jaudinim atitinkamame smegen ievs idealus svorio netekimas mauceris ma ir organizmas reaguoja iskirdamas idealus svorio netekimas mauceris ma.

B viesos dirgiklis sukelia jaudinim smegen ievs regos centre, kuriame susidaro vieianios lemputs vaizdas. C viesos dirgiklis sukelia jaudinim regos centre, matoma vieianti lemput, tada duodamas maistas ir reaguojama iskiriant seiles. Minimuose centruose plintant jaudinimui tarp j atsiranda ryys, kuris, procedrai kartojantis, stiprja, todl vos kilus jaudinimui regos centre jis nuslenka maisto gavimo centr ir organizmas reaguoja iskirdamas seiles. Taip susidaro slyginis refleksas. Reagavimas tokius dirginimus yra orientacinis refleksas, I.

Pavlovo pavadintas refleksu kas tai?. Tokios slygos susidaro, kai vyksta bendras slopinimas, pakinta centrins nerv sistemos aktyvacija. Pavyzdiui, uo maitinimosi metu iskiria seiles. Kai patalp eina nematytas mogus arba pasigirsta iki tol negirdti garsai, seils nebeiskiriamos, uo pakelia galv, pasuka j dirgiklio kryptimi, pastato ausis ir pan. Tai ir yra orientacinis refleksas. Periferin nerv sistem sudaro visame organizme isiakoj nerv pluotai. Jie jungia centrin nerv sistem su kne esaniomis jutimo lstelmis, raumenimis ir liaukomis.

Periferin nerv sistem sudaro dvi dalys: somatin ir autonomin. Autonomin nerv sistema veikia savarankikai autonomikai ir reguliuoja vidaus organ veikl: irdies, virkinimo, liauk ir kt. Viena autonomins nerv sistemos dalis simpatin nerv sistema parengia mus gintis: ji priveria ird greiiau plakti ir pleia arterijas, padidina gliukozs kiek kraujyje, sustiprina prakaitavim, sultina virkinim ir taip parengia veikti.

Kita dalis parasimpatin nerv sistema veikia prieingai. Ji nuramina, sultina irdies plakim, sumaina gliukozs kiek kraujyje ir pan. Simpatin ir parasimpatin sistemos veikia kartu ir padeda organizmui ilaikyti pastovi ms vidin bsen. CNS priklauso nugaros ir galvos smegenys. Nugaros smegenys, esanios nugaros slanksteli tuiavidurje ertmje lyg vamzdyje, reguliuoja atskir raumen grupi ir vidaus organ darb. Galvos smegenys prasideda ten, kur nugaros smegenys eina kaukol ir sustorja.

Jos upildo vis kaukols vidin ertm. Kaukol patikimai saugo smegenis nuo galim paeidimo pavoj. Visiems gyvnams, skaitant maiausius kolibrius ir milinikus banginius, galvos smegenys padeda igyventi. Jos bna skirtingo dydio ir svorio: sunkiausios smegenys yra dramblio go lengviausios ir maiausios kolibrio r. Turgenevo smegenys svr g. Kiuvj, prancz gamtininko, krusio ne vien universitet g, angl poeto D. Bairono g, vokiei filosofo I. Kanto g, matematiko K. Gausso g, prancz valstybs veikjo L.

Gambetos ir amerikiei poeto V. Witmano g, o prancz raytojo A. France tik g. Primityvi stuburini gyvn smegenys daugiausia reguliuoja pagrindines gyvybines funkcijas: kvpavim, poils, mityb. Auktesnij induoli smegenys apdoroja daugiau informacijos, todl mogus gali veikti numatydamas ateit. Stuburini, skaitant ir mog, galvos smegenis sudaro trys pagrindins dalys: smegen kamienas, limbin sistema ir smegen iev.

Kiekvienai vlesnei galvos smegen daliai tobuljant grieta genetin kontrol silpnja, o organizmo gebjimas prisitaikyti didja. Smegen kamienas yra seniausia smegen centro struktra. Tai pailgosios smegenls medullareguliuojanios irdies darb bei kvpavim.

Prie smegen kamieno upakalins dalies prigludusios smegenls, kurios turi reikms mokymuisi ir atminiai. Svarbiausia smegenli funkcija yra raumen veiklos kontroliavimas.

Jos koordinuoja valingus judesius. Paeidus smegenles bt sunku vaikioti, ilaikyti pusiausvyr, sklandiai atlikti kitus veiksmus. Smegen kamieno virutinje dalyje yra dvi tarpusavyje sujungtos dalys, vadinamos gumburu. Ji nukreipiama auktesnes smegen sritis, kurios atsakingos u reg, klaus, skon ir lyt.

Prie smegen kamieno vidins puss prigluds vadinamasis tinklinis darinys. Tinklinis darinys taip pat riuoja ia ateinanius dirgiklius. Svarbiausi informacij pateikianius dirgiklius jis perduoda kitus galvos smegen skyrius. Taip ms smegenys gali apdoroti informacij, tvarkyti gyvybines funkcijas smonei h svorio metimui dalyvaujant arba ir visai nedalyvaujant.

Gyvybins funkcijos yra vienodai skmingai tvarkomos tiek miegant, tiek bdraujant. Tuo metu auktesnse smegen srityse gali vykti mstymo, kalbos siminimo ir kiti psichikos procesai. Smegen kamieno ir didij pusrutuli sandroje yra limbin sistema. Ji yra svarbi atminiai, emocijoms ir tenkinant pagrindinius mitybos ir sekso poreikius. Du limbins sistemos dariniai veikia agresij ir baim.

Paeidus t smegen dal aiktinga bedion tapo labai nuolankiu gyvnu H. Kluveris ir P. Bucy ir bdavo rami net kumiuojama ir naiboma. Taiau tai ne vienintelis darinys, reguliuojantis emocijas.

Agresyvus elgesys ir baim priklauso nuo smegen kamieno, limbins sistemos ir smegen ievs veiklos. Kita limbins sistemos dalis vadinama pogumbriu hypothalamus.

Vienos pogumbrio neuron grupels reguliuoja alkio pojt, kitos trokulio, taip pat kno temperatr ir lytin elgsen. Mokslininkai ioje dalyje atrado darin, kur dirginant kyla malons pojiai. Mokslininkai sodindavo tok centr elektrod ir j sudirgindavo, taip iurkms sukeldami malonius pojius. Oldsas imok paspausti svert ir taip elektros srove sudirginti tas sritis, veiksm idealus svorio netekimas mauceris ma net iki kart 42 per valand, kol pervargusios krisdavo.

Panai malonumo centr buvo aptikta ir sidabrini karos, delfin, bedioni pogumbryje arba netoli jo. Pogumbris mogaus kn kontroliuoja elektrochemikai aktyvindamas nerv sistem ir iskirdamas hormonus. Hormonai veikia lytin potrauk, maisto poreik, agresyvum ir vaik glob.

Juos iskiria endokrinins sistemos liaukos. J hormonai reguliuoja daugel mums svarbi proces. Jie veikia augim ir dauginimsi, mediag apykait ir nuotaik, palaiko pusiausvyr kilus emocinei tampai, prireikus kantrybs ir kilus vidiniams prietaravimams. Pavyzdiui, kilus pavojui autonomin nerv sistema siunia impulsus antinksiams, kurie iskiria adrenalin ir noradrenalin. Tokia bsena truput isilaiko ir prajus pavojui. Galvos smegen isivystymo lygiai: 1 uvies, 2 drieo, 3 triuio, 4 mogaus 43 Svarbiausia endokrinin liauka yra hipofiz.

Be to, hipofizs iskiriamos mediagos veikia kit endokrinins sistemos liauk darb, todl ji yra viena i svarbiausi liauk. Nerv sistema valdo endokrinins sistemos liaukas, kurios savo ruotu veikia ir pai nerv sistem. Didiausi reikm turi gyvn galvos smegen didij pusrutuli iev. J pusrutuli yra tik uuomazgos. Didiuosius pusrutulius jau turi varliagyviai varls, rupstaiau jie yra nedideli ir primityvios sandaros.

Galvos smegen iev dar visai neisivysiusi. Ropli smegen iev jau isiskiria, nors dar yra plona ir sudaryta i nedidelio lsteli skaiiaus. Triui arba pels pusrutuli ievs pavirius yra lygus, uns jau raukltas. Bedioni galvos smegen pakitimai dar rykesni. Bedioni smegenys savo iorine forma bei sandara panaiausios mogaus smegenis.

liepk mums numesti svorio

Kairysis pusrutulis aptarnauja deinij mogaus kno dal, o deinysis kairij r. J iev yra vos 3 mm storio ir labai rauklta.

Raukls padidina jos paviriaus plot. Manoma, kad smegen ievje yra apie 10 15 milijard neuron, kurie jungiasi vieni su kitais. Kiekvien pusrutul sudaro keturios dalys, arba skiltys: kaktos, momens, pakauio ir smilkini. Smegen iev yra galingas aparatas, analizuojantis ir sintetinantis dirginimus, gautus i vairi jutimo ir idealus svorio netekimas mauceris ma organ.

Tai labai svarbu nustatant organizmo ir aplinkos pusiausvyr. Galvos smegen ievs atskiros dalys atlieka skirtingas funkcijas. Neuronais jaudinimas ateina tam tikr smegen ievs srit: jaudinimai i regos aparato ateina pakauio srit, i klausos smilkin, i odos momens, i raumen snari prieakin momens dal ir t.

Kai kurie autoriai galvos smegen ievje skiria 11 toki srii ir 52 ar net daugiau lauk, sudaryt i skirtingos struktros neuron. Kuo didesn reikm gyvno arba mogaus gyvenimui turi vienokia arba kitokia dirginim ris ir kuo subtilesn turi bti i dirginim analiz, tuo didesnis galvos smegen ievs plotas ja rpinasi. Didiausi mogaus smegen plotai reguliuoja rank pirt, ypa nykio, delno, lp, lieuvio, akies sritis; maiausi liemens, koj pirt, blauzd ir t.

Kno ir galvos smegen asimetrikumas i R. Atkinson ir kt. Introduction to Psychology, Impulsai i kairiosios akies keliauja deinj pusrutul, o i deiniosios kairj.

Kairysis pusrutulis kontroliuoja deiniosios rankos judesius, o deinysis kairiosios. Kitaip yra su klausos jutimais ir veiksmais. Kairysis pusrutulis kontroliuoja nekamj ir raomj kalb, matematinius skaiiavimus. Deinysis pusrutulis kontroliuoja tik paprast kalbjim, erdvs vaizdinius ir jutimus.

Pagrindini jutimo organ receptori projekcijos: sensoriniuose mazgeliuose Ismegen kamiene II ir didij pusrutuli ievje III. Norint daikt suvokti regjimu reikia ne tik informacijos i akies tinklainje kilusi jaudinim, bet ir akies raumen, kurie koordinuoja vilgsnio krypt, vyzdio susiaurjim ar isipltim, liuko igaubtumo laipsn.

ar kūno forma gali pasikeisti netekus svorio

Taigi reikalingas glaudus regos ir judamj aparat bendras darbas ir juos reguliuojani smegen centr sveika. Norint daikt pavadinti odiu reikia, kad bt glaudus regos, klausos ir kalbos organ judjimo dirginim sveika, todl galvos smegen sritys susijusios glaudiais ryiais. Smegen ievs somatosensorins ir motorins srii slygin idealus svorio netekimas mauceris ma, parodanti j santykin dyd ir ry su mogaus kno dalimis i Ch.

Introduction to Psysiological Psychology, Somatosensorin sritis: 1 pilvo organai, 2 rykl, 3 lieuvis, 4 dantys, andikaulis, 5 lpos, 6 veidas, 7 nosis, 8 akis, 9 nyktys, 10 pirtai, 11 plataka, 12 rieas, 13 dilbis, 14 astas, 15 petys, 16 galva, 17 kaklas, 18 liemuo, 19 launis, 20 blauzda, 21 pda, 22 pirtai, 23 lyties organai.

Motorin sritis: 1 stempl, 2 lieuvis, 3 andikaulis, 4 lpos, 5 veidas, 6 vokai ir akis, 7 antakiai, 8 kaklas, 9 nyktys, 10 pirtai, 11 plataka, 12 rieas, 13 dilbis, 14 astas, 15 petys, 16 liemuo, 17 launis, 18 kelis, 19 blauzda, 20 pirtai Galvos smegen iev atlieka sudtingas ir vairias funkcijas. Pagal tai skiriami jutim, judjimo ir asociacin smegen sritys. Jutimin sritis priima informacij, ateinani i vairi ms kne esani jutimo lsteli.

Judesi srities nervinse skaidulose formuojamos ir siuniamos komandos vykdomuosius organus. Tai susij su mogaus judesi koordinavimu siuniant signalus atitinkamas raumen ir snari grupes. Asociacins sritys vertina, jungia ir veikia t informacij, kuri apdoroja juntamosios sritys. Asociacins sritys kaktos skiltyje leidia vertinti ir planuoti situacijas.

Jos taip pat dalyvauja samprotaujant. Paeidus t srit mogus tampa nesugyvenamas, iurktus ir net nenuspjamas. Jos taip pat dalyvauja atliekant ir protinius veiksmus. Sudtingus mogaus gebjimus lemia darni daugelio smegen srii veikla.

Nustatyta, kad paeidus kuri nors i keli ievs srii, pavyzdiui, kaktos, smilkinio sritis, sutrinka kalba. Bna vairi kalbos sutrikim. Pavyz- 47 diui, vienas mogus gali sklandiai kalbti, bet negali skaityti, kitas skaito ir supranta, bet negali rayti arba atpasta skaiius, bet ne raides.

Tai priklauso nuo paeidim pobdio. Taiau tai taip pat rodo, kad sudtingi mogaus gebjimai priklauso nuo vairi smegen ievs srii darnios veiklos. Suardius smegen audin jis paprastai neatsinaujina. Taiau ilgainiui kai kurias paeistos srities funkcijas gali perimti kitos sritys.

Toks funkcij perimamumas labiau bdingas vaikystje, kai galvos smegenys yra plastikiausios. Kinta gyvoji gamta, vienas gyvn ris pakeiia kitos, geriau prisitaikanios prie nauj aplinkos slyg.

Atskiras individas taip pat keiiasi. Psichika taip pat kinta i idealus svorio netekimas mauceris ma raidos stadijos pereina kit. Pirmiausiai kyla klausimas, kas gi lemia t kitim ir raid? Yra du poiriai. Vieno i j alininkai teigia, kad gyv organizm raida vyksta i anksto numatyta kryptimi. Tai patvirtina ir gen nulemta organizmo raida.

Tai preformistinis poiris. Epigenetinio poirio atstovai galvoja, kad raid lemia iorins jgos, kuri poveikis atsitiktinis, taiau nulemiantis individo raid. Psichikos raid taip pat galima aikinti kaip i anksto nulemt, vykstant apibrto tikslo kryptimi ir priklausant nuo aplinkos.

Psichikos raid galima analizuoti tiriant jos kitimus vykstant gyvybs, t. Tiek filogenetin, tiek ontogenetin psichikos raidos labai susijusios su nerv sistemos, ypa centrins jos dalies galvos smegen, raida. Kirminai, vabzdiai turi mazgin segmentin nerv sistem, kuri atskiruose segmentuose yra mazgai, reguliuojantys juose vykstanius procesus ir turintys ry su kit segment mazgais pvz. Stuburiniams jau bdinga vamzdin nerv sistema, kurios centrin dalis, t.

Gyvn, turini centrin nerv sistem, galvos smegenys isivysiusios nevienodai r. Nerv sistemos isivystymo lygis lemia individ elges, kuris atskleidia psichikos reikini turin ir ypatumus.

Filogenetin psichikos raida Filogenetin psichikos raida atsiskleidia tiriant vairias gyv organizm raidos evoliucijos stadijas pasiekusi individ elges. Gyvn nerv sistema kinta pereinant i emesni evoliucijos tarpsni auktesnius, o kartu kinta ir tikrovs atsispindjimo lygis bei elgesys. Apibendrins kit psicholog pairas B. Lomovas skiria tris psichikos atspindjimo lygius: 48 1. Sensorinispercepcinis lygis: genetikai patys ankstyviausi psichikos procesai, vykstantys organizmui tiesiogiai sveikaujant su objekto optinmis, akustinmis, cheminmis ir kitomis ypatybmis arba j visuma.

Tai tikrovs painimas pojiais ir suvokimais. Vaizdini lygis. Tai auktesnis lygis, nes vaizdiniai gali atsirasti ir egzistuoti organizmui tiesiogiai nesveikaujant su ioriniais objektais.

Tai atminties, vaizduots vaizdiniai, sapnai ir pan. Mstymo ir kalbjimo lygis: verbalinis loginis mstymas, mstymas svokomis, kada smonje atsispindi tikrovs daikt ir reikini objektyvs ir esminiai ryiai bei santykiai.

Tai tik mogui bdingi painimo procesai. Tikrovs atspindjimas painimas vairiais lygiais padeda gyviems organizmams iskirti joje tai, kas jiems naudinga arba alinga. Tai reguliuoja j elges. Kuo auktesnis tikrovs atspindjimo lygis, tuo vairesnis elgesys, gyvenimo bdas. Skiriamos kelios elgesio rys. Tai gyvno kno orientacija arba judjimas nuolatinio dirgiklio atvilgiu, jo reakcija fizinius arba cheminius poveikius. Atsivelgiant dirgiklio pobd skiriami fototaksiai, kai dirgiklis yra viesa, geotaksiai, kai dirgiklis ems trauka, ir chemotaksiai, kai dirgiklis chemins mediagos.

Taksiai bna teigiami ir neigiami. Teigiami taksiai sukelia judjim dirgiklio link, o neigiami tolyn nuo jo. Pavyzdiui, drugeliai skrenda viesos altin, o tarakonai bga nuo jo. Taksius lemia dirgiklio poveikis. Jie ne visada naudingi. Pavyzdiui, drugelio ak veikianti viesa didina prieingos kno dalies raumen aktyvum. Kai viesos altinis one, viena akis stipriau dirginama, kita silpniau. Atitinkamai akiai prieingos kno puss raumenys stipriau nervuojami ir bna aktyvesni, o silpniau nervuojami raumenys maiau aktyvs, todl skrendant ar kaip galiu numesti svorio per 40 knas pasisuka stipriau ak paveikusio dirgiklio pus.

Kai abi akys dirginamos vienodai, abiej kno pusi raumenys dirba vienoda jga ir drugelis skrenda tiesiai viesos altin. Jei tai vaks ugnis tis neivengiama. Tai organizmo reakcija gyvybikai reikming dirgikl. Reakcija maist seili iskyrimas, sidrus arba nudegus rankos atitraukimas ir pan. Tokia reakcija bna gimta ir vadinama neslyginiu refleksu.

  • Antroji dalis | Marksisto biblioteka
  • 7 dienų dvitaškis išvalo svorio netekimą
  • Antanas Pavlovičius brykšteli degtuką ir padega sau kelnes.
  • Ecoslim cpa

Neslyginiai refleksai pagal funkcin paskirt skirstomi mitybos, gynybos, lyties, orientacinius, judjimo ir kt. Susidaro ir idealus svorio netekimas mauceris ma slyginiai refleksai, kada tam tikru bdu reaguojama nespecifin dirgikl. Slygini refleks susidarymo mechanizmas apraytas skyriuje Psichika ir smegenys. Slygini refleks susidarymas jau turi ir imokimo element.

Tai paveldtas elgsenos komponentas, kurio vyksm lemia vidiniai ir ioriniai veiksniai. Kai kurie paukiai atalus orams skrenda i iaurs piet kratus; apvaisinta erk, uropojusi ant krmo ar medio ak, sitaiso taip, kad nukrist prabganiam gyvnui ant nugaros. Pakibusi ant akels ji gali ibti kelis mnesius. Ji nereaguoja jokius signalus: garsus, kvapus, optinius stimulus.

Tik pajutusi sviesto rgties kvap, kur iskiria induoli odos liaukos, ji reaguoja atsikabina nuo akos ir nukrenta ant gyvno. Instinktyvs veiksmai yra paveldti, j nereikia imokti. Vis tos 49 ries individ jie atliekami vienodai ir nesmoningai. Jie atliekami pagal formul viskas arba nieko, t. Jei instinktyvus veiksmas nutraukiamas, jis vl pradedamas i pradi. Tai veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, t.

Taip susidaro gdiai, proiai bei kiti sudtingos veiklos bdai. Imokimo reikinys apraytas skyriuje Atmintis ir imokimas. Intelektiniai veiksmai. Tai elgesys, susijs su sugebjimu susivokti naujoje, neprastoje situacijoje, nauj udavinio sprendim radimas ir taikymas. Intelektini veiksm elementai pastebimi ir gyvn elgesyje. Bedion, nordama paimti u grot gulint banan, i pradi nirta, okinja, taiau po kiek laiko nusiramina, apsidairo, pamaiusi lazd j paima ir prisitraukia banan.

Trumpesne lazda ji prisitraukia ilgesn lazd bananui pasiekti. Taiau gyvn intelektinis elgesys ribotas. Rus mokslinink N. LadyginaKots palygino mogaus ir bedioniuko psichikos raid ir nustat, kad konstruktyvi aidim atvilgiu suaugusi impanz gali bti lyginama su vieneri pusantr met vaiku, o pagal galjim susisiekti mimika ir gestais su devyni mnesi kdikiu. Intelektinei veiklai btinas abstraktus mstymas, kuriamoji vaizduot, login atmintis, valingas dmesys ir kalba.