Skiriama endogeninė ir egzogeninė astma. Klinikiniai tyrimai parodë, kad pritaikius pritaikomojo dozavimo taktikà, pacientai maþiau patyrë sunkiø astmos paûmëjimø. Pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija naudinga planuojant radikalų gydymą, tačiau diagnostine prasme nėra rutiniškai atliekama. Aštuonerių metų trukmės tyrime dalyvavo vyrai. Didesnis kombinuotø vaistø veiksmingumas aiðkinamas ir tuo, kad viename inhaliatoriuje esant IKS ir β 2 agonistui flutikazonui ir salmeteroliuisusidaro kitokia vaisto kompozicija.
Maisto netoleravimas - Tyrimas
Dažnai niekuo nestebinantis reiškinys, atvėsus orams, nepelnytai priskiriamas virusinei infekcijai. Iš tiesų tokiu atveju didžiąją dalį pacientų skundų, staiga atsiradusį kosulį galima pateisinti peršalimu, kaltinti respiracines infekcijas.
Puiku, jei prasidėjęs kosulys yra tik atskiras, su niekuo nesusijęs negalavimo epizodas, kuris neilgai trukus pasibaigs, nesukeldamas jokių komplikacijų.
Iš tiesų, vienas iš geriausių būdų, kaip pagerinti astmos kontrolę, - pasiekti sveiką svorį. Sveika, subalansuota mityba ir reguliarūs fiziniai pratimai yra du įrodyti būdai, kaip sumažinti svorį ir kovoti su nutukimu. Bet yra sugavimo tiesiogine prasme : astma gali labai apsunkinti fizinę veiklą.
Tikriausiai kiekvienas sutiktų, kad kasdieniame darbe ne visada fiziškai spėjama skirti pakankamai laiko išsiaiškinti detalią nusiskundimo anamnezę. Gal tai pasikartojantys kosulio epizodai, kurie dėl trumpos trukmės paciento vertinami kaip nauji? Galbūt yra kitų simptomų, kurie pacientui atrodo nesvarbūs ir jis tiesiog jų neišsako?
Anamnezės detalizavimas labai svarbus renkantis gydymo taktiką, tačiau dar svarbesnis diferencijuojant kitas galimas kosulio priežastis. Juk kosulys gali byloti apie užsislėpusias rimtesnes ligas, o kai kurių jų ankstyva diagnostika, laiku paskirtas tinkamas gydymas gali reikšmingai pakeisti sergančiojo gyvenimą.
Lėtinis bronchitas Dažnai į kosulį kreipiama per mažai dėmesio ir susirūpinama tik tada, jai jis kartojasi, vargina ar net tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu. Lėtiniu kosuliu kasdien ar bent kartą per savaitę skundžiasi apie 12 proc. Lėtiniu bronchitu vadinama patologinė būklė, kuriai būdinga ne mažiau kaip 2 metus iš eilės ne trumpiau kaip po 3 mėnesius nebūtinai iš eilės daugumą dienų pasikartojantis kosulys ir skrepliavimas, nepaaiškinamas kitomis priežastimis 2.
Dažniausi rizikos veiksniai yra rūkymas, profesiniai žalingi veiksniai, oro užterštumas, dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Lėtiniu bronchitu sergantis asmuo įprastai skundžiasi nuolatiniu varginančiu kosuliu ir skrepliavimu.
Diferencinė lėtinio bronchito diagnostika | msdakar.lt
Paūmėjus ligai dažniausiai dėl virusinės infekcijosgali atsirasti karščiavimas, įprastai pagausėja skreplių kiekis, pasikeičia jų spalva prisidėjus bakterinei infekcijaigali kamuoti dusulys susiformavus bronchų spazmui.
Objektyvaus tyrimo metu dažnai nerandama jokių ligos požymių, tačiau tam tikrais ligos paūmėjimo atvejais auskultuojant plaučius galima išgirsti įvairaus tembro sausų karkalų. Liga diagnozuojama remiantis nusiskundimais ir anamneze. Siekiant paneigti kitas galimas lėtinio kosulio priežastis, gali būti atliekami detalesni tyrimai. Bendrajame kraujo tyrime, kraujo dujų tyrime pokyčiai įprastai pastebimi tik paūmėjus ligai.
Krūtinės ląstos rentgenograma labai svarbi išklausant karkalus plaučiuose ir negalint atmesti pneumonijos. Paūmėjus ligai, spirograma gali rodyti bronchų obstrukciją, tačiau remisijos metu lėtinio bronchito atveju obstrukcija turėtų išnykti. Bronchoskopija rutiniškai neatliekama — tik įtarus kitą galimą lėtinio kosulio priežastį. Lėtinio bronchito gydymas susideda iš keleto komponentų.
Kaip numesti svorio su astma
Visų pirma rūkaliai turi nustoti rūkyti. Reikėtų vengti būti kenksmingomis plaučiams medžiagomis užterštose vietose. Remisijos metu paprastai gydymas neskiriamas. Paūmėjus ligai, esant pūlingų skreplių, kitų bakterinės infekcijos požymių pvz. Pasireiškus obstrukciniam sindromui, laikinai skiriama bronchus plečiančių vaistų, inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų. Astma meds svorio netekimas ligai, siekiant pagerinti bronchų sekreto evakuaciją, veiksmingos fizioterapinės procedūros.
Vis dėlto ar visada lėtinis kosulys lygu lėtiniam bronchitui? Lėtinio kosulio priežasčių galima vardyti daugybę.
Siūloma jas skirstyti į 2 didesnes grupes — ligos, kurioms būdingas į astmą panašus sindromas būdinga eozinofilinė kvėpavimo takų infiltracijair su astma meds svorio netekimas susijusios ligos dažniausiai skrandžio rūgščių refliuksas 1. Diferencinė diagnostika Pagrindinės lėtinio kosulio priežastys apie 90 proc. Kitos priežastys gali būti obstrukcinės kvėpavimo takų ligos lėtinė obstrukcinė plaučių liga LOPLbronchektazės, eozinofilinis bronchitas, tracheobronchomaliacija, svetimkūnisplaučių intersticinės, infekcinės ligos gripas, kokliušas, tuberkuliozė, pneumonijaplaučių vėžys, širdies nepakankamumas, diafragmos, perikardo pažeidimas, vaistai angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriai AKFIpsichogeninės, kt.
Lėtinio kosulio priežastį, įvairių tyrėjų duomenimis, pavyksta nustatyti 75—90 proc. Straipsnyje aptariami dažniausiai pasitaikančių ar pavojingesnių ligų, kurių vienas esminių simptomų yra lėtinis kosulys, pagrindiniai klinikiniai ir diagnostiniai radiniai, diagnostikos kryptys. Astma Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kliniškai dažniausiai pasireiškianti epizodiniu dusuliu ir ar kosuliu, dažnai lydima švokštimo krūtinėje, jos veržimo jausmo.
Sunkios ligos eigos atveju simptomai gali varginti nuolat. Sergantieji astma įprastai blogiau jaučiasi naktį ir anksti ryte arba patekę į aplinką, kurioje yra alergenų alerginės astmos atvejutaip pat intensyvaus fizinio krūvio metu, įkvėpus šalto oro, užuodus stiprius kvapus, pan.
Liga gali užklupti bet kurio amžiaus žmones, tačiau būdingesnė jos pradžia vaikystėje ar jaunystėje. Simptomai išnyksta arba palengvėja pavartojus bronchus plečiančių vaistų. Atliekant spirogramą gali būti stebima bronchų obstrukcija kintanti, paprastai grįžtama arba nepakitusi ventiliacinė plaučių funkcija.
Fresh articles
Būdingas diagnostinis astmos tyrimas — inhaliacinis bronchų provokacinis mėginys. Astmai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, pradėjus gydyti ligą, mėginys gali būti ir neigiamas. Būtina detalizuoti sergančiojo alergologinę anamnezę — pastebėjus galimą ryšį tarp ligos simptomų ir įtariamo alergeno, tikslinga alergologo konsultacija.
Krūtinės ląstos rentgenograma paprastai specifinių plaučių pokyčių neparodo, išskyrus komplikacijų atvejus pvz. Kompiuterinės tomografijos tyrimas rutiniškai neatliekamas, tačiau svarbus diferencinei diagnostikai, kai ligos eiga yra sunki, negaunamas optimalaus gydymo rezultatas, paciento būklė blogėja be aiškios priežasties.
Kraujo, kraujo dujų tyrimai dažnai patologinių pakitimų nerodo. Rečiau nustatomas padidėjęs eozinofilų kiekis bendrajame kraujo tyrime.
Kraujo dujų pokyčiai būdingesni ligos paūmėjimo ar dekompensacijos atvejais. Bronchoskopinis tyrimas atliekamas ne visada — dažniausiai siekiant palengvinti susikaupusio sekreto bronchuose pasišalinimą ar įtariant kitą galimą priežastį, sukėlusią į astmą panašius simptomus arba pasunkinus ligos eigą.
Susijusios ligos
Skreplių citologinis tyrimas ne visada yra patikimas, ne astma meds svorio netekimas sergančiajam pavyksta atkosėti tyrimui tinkamą skreplį. Esant galimybei išmatuoti azoto monoksido NO kiekį iškvepiamame ore, astmos atveju NO koncentracija paprastai būna padidėjusi.
Pagrindiniai GERL sukeliami simptomai yra rėmuo, regurgitacija, rijimo sutrikimas, skausmingas rijimas, galimas epigastrio srities arbakrūtinės skausmas, raugėjimas oru, balso užkimimas, kiti ausų, nosies ir gerklės sutrikimai, gali būti juntamas kartumas burnoje. GERL simptomai gali būti ir kosulys, švokštimas.
Refliuksavus skrandžio rūgštims į gerklę, atsiranda ir skrandžio rūgščių aspiracijos į plaučius galimybė. Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai dažnai susiduria pacientais, kurie skundžiasi netipiškais, ekstraezofaginiais su stemple nesusijusiais GERL simptomais. Ekstraezofaginiai GERL simptomai gali pasireikšti įvairiais su plaučiais susijusiais simptomais: lėtiniu kosuliu, astma, bronchitu, plaučių uždegimu ir intersticine fibroze. Lėtinis kosulys ir astma yra dažnesnė GERL ekstraezofaginė išraiška 4.
GERL gali sukelti, skatinti arba pasunkinti daugybę plaučių ligų. Fiziologinis ryšys tarp GERL ir plaučių ligų plačiai tirtas per lėtinio kosulio ir astmos prizmę 4.
Didelį indelį suvokiant ekstraezofaginius GERL simptomus padarė pripažinimas, kad neretai lėtinio kosulio ypač naktinio ir astmą imituojančių simptomų priežastis yra GERL 5. Stemplės viršutinės dalies receptorių dirginimą, kurį sukelia iš skrandžio patekęs turinys, lemia ezofagotracheobronchinį kosulio refleksą 3.
Šiuo atveju GERL simptomų nepatiria 50—70 proc. Kosulys nevargina naktį, stipresnis būna ryte, kalbant, juokiantis, valgant. Kosulį gali paskatinti ir skrandžio turinio astma meds svorio netekimas, sukelianti viršutinių kvėpavimo takų kosulio receptorių dirginimą. Šiuo atveju vargina ne tik kosulys, bet ir balso užkimimas, gerklės graužimas, laringoskopuojant matomas užpakalinis balso klosčių uždegimas 3. Kosuliui kilus fibrocistinės krūtys ir svorio kritimas apatinių kvėpavimo takų kosulio kaip greitai pašalinti pažasties riebalus dirginimo aspiruotu skrandžio turiniu, būna ryškūs ir GERL, ir kvėpavimo skrepliavimas, švokštimas, dusulys, kraujo atkosėjimas,krūtinės skausmas, kt.
Rinitas ir sinusitas Viena dažniausių lėtinio sauso kosulio priežasčių yra sekreto iš nosies nutekėjimo užpakaline ryklės sienele.
Nutekėjimo į nosiaryklę sindromas gali būti sergant alerginiu, vazomotoriniu rinitu, virusine, bakterine liga, nosies polipais, prienosinių ančių uždegimu, kt. Ligonis, kuriam kosulį sukelia užpakaline ryklės sienele tekantis sekretas, skundžiasi sekrecija gerklėje ir poreikiu sekretą iš gerklės dažnai pašalinti.
Taip pat pacientas gali skųstis dažnu čiauduliu, užgulusia nosimi. Kosulys šiuo atveju atsiranda arba tiesiogiai dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, arba dėl gerklose esančių kosulio receptorių dirginimo patekus sekretui. Geras vietinių dekongestantų efektas.
Neretai šios 2 diagnozės painiojamos, gretinamos. LOPL — tai dažna liga, kuriai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, dažniausiai astma meds svorio netekimas ir susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Pagrindiniai ligos rizikos veiksniai yra rūkymas, aplinkos teršalai, genetinė predispozicija, sunkios respiracinės infekcijos vaikystėje 6. LOPL reikėtų įtarti kiekvienam rūkančiam, dirbančiam plaučiams kenksmingomis sąlygomis asmeniui, ypač vyresniam kaip 40 metų, kai yra lėtinei plaučių ligai būdingų požymių, iš kurių svarbiausi yra lėtinis kosulys, skrepliavimas, švokštimas 6.
LOPL diagnozuojama, kai yra būdingi klinikiniai simptomai, neišnykstama bronchų obstrukcija atlikus spirometriją ir nėra astma meds svorio netekimas bronchų obstrukcijos priežasties 6.
Spirometrija yra svarbiausias tyrimas diagnozuojant LOPL. LOPL atveju bronchų obstrukcija yra stabili tai patvirtinama inhaliaciniu bronchų dilataciniu mėginiulėtinio bronchito atveju pasitaikantis obstrukcinio tipo ventiliacinė plaučių funkcija gali būti randama ligai paūmėjus, tačiau remisijos metu turi būti normali.