Ir jau nesivaržydamas, kad stovi prieš mirštančią, su trenksmu stumtelėjo kėdę ir ėmė bėgioti po kambarį. Plaukai krito ant grindų, žirklės girgždėjo, ir po penkių minučių tėvas Fiodoras įsitikino nesugebėsiąs nusikirpti barzdos. Ipolitas Matvejevičius pradėjo lėčiau žingsniuoti ir staiga suklupo užkliuvęs už grabdirbio Bezenčiuko.
Senė vis taip pat abejingai sekė jo veiksmus.
O gal tamsta manai, kad jos ramiausiai stovi mano namų svetainėje ir laukia, kol tamsta ateisi pasiimti savo brangenybių? Metrikacijos biuro reikalų vedėjui iš pykčio nusprūdo pensnė ir, žybtelėję prie kelių aukso lankeliu, nukrito ant grindų. Kišti į kėdę septyniasdešimties tūkstančių vertės briliantus, o kėdėje nežinia kas sėdi!.
Klavdija Ivanovna staiga klaikiai suvaitojo ir visu kūnu trūktelėjo prie lovos krašto.
Jos ranka, padariusi puslankį, stengėsi dar nusitverti Ipolito Matvejevičiaus, bet tuoj vėl nukrito ant dygsniuotos violetinės antklodės. Ipolitas Matvejevičius, spiegdamas iš baimės, nubėgo pas kaimynę. Agronomo pati rimtai persižegnojo ir, neslėpdama smalsumo, drauge su vyru, barzdotu agronomu, nubėgo į Ipolito Matvejevičiaus namus.
O Vorobjaninovas pritrenktas nudūlino į miesto sodą. Ir kol agronomas su pačia ir tarnaite plušėjo mirusios kambaryje, Ipolitas Matvejevičius klajojo sode, kliūdamas už suolų ir sustingusias iš ankstyvos pavasariškos meilės poreles palaikydamas krūmais. Ipolito Matvejevičiaus galvoje velniaižin kas darėsi. Daug ką atsiminė Ipolitas Matvejevičius: ir oranžines nepaprastai brangias apatines kelnes, ir tarnų ištikimybę, ir galimą kelionę į Kanus. Ipolitas Matvejevičius pradėjo lėčiau žingsniuoti ir staiga suklupo užkliuvęs už grabdirbio Bezenčiuko.
Meistras su kailiniais miegojo išsitiesęs skersai takelio. Pajudintas jis atsigaivaliojo, nusičiaudėjo ir guviai atsistojo. Senutės visuomet iškeliauja. Arba dievui vėlę atiduoda, nelygu kokia senutė. Jūsiškė, pavyzdžiui, menko kūno, vadinas, — iškeliavo O, pavyzdžiui, kuri stambesnė ir liesesnė — ta, vadinasi, dievui vėlę atiduoda Kas taip sako? Štai jūs, pavyzdžiui, stambus vyras, augalotas, nors ir liesas.
O jei kuris mažesnio laipsnio, pavyzdžiui, kiemsargis arba kaimietis, apie tą sakoma: kojas pakratė Sukrėstas šios keistos mirčių klasifikacijos, Ipolitas Matvejevičius paklausė: — Na, o kai tu mirsi, ką apie tave grabdirbiai pasakys? O daugiau nieko. O kaip dėl grabo, ponas Vorobjaninovai? Argi be pozumentų ir glazeto? Bet Ipolitas Matvejevičius, vėl pasinėręs auksinėse savo svajonėse ir nieko neatsakęs, nuėjo.
Bezenčiukas nusekė paskui jį, kažką skaičiuodamas pirštais ir iš įpratimo niurnėdamas.
Uploaded by
Mėnulis seniai pasislėpė. Buvo šalta kaip žiemą. Balas vėl aptraukė trapūs ruplėti ledokšniai. Draugo Gubernskio gatvėje vėjas daužė iškabas. Braškėdami lyg nuleidžiama užuolaida, iš Senųjų ponų aikštės išdardėjo ugniagesių vežimai, traukiami sulysusių arklių. Nukorę nuo platformos kiltines kojas, ugniagesiai, mosuodami šalmuotomis galvomis, klaikiais balsais užtraukė: Šlovė mūsų brandmeisteriui, Šlovė mūsų brangiam draugui Nasosovui!. Jo briliantinėse svajonėse net mirusi uošvė atrodė meilesnė.
Jis atsigręžė į Bezenčiuką ir riktelėjo: — Na, trauk tave velniai! Daryk su glazetu! Su pozumentais! Išbridęs iš violetinių dūmų, kuriuos paleido toji pragaro mašina, tėvas Vostrikovas visai pakvaišo ir, nepaisydamas savo garbingo luomo bei amžiaus, net pasišokinėdamas leidosi bėgti.
Popienė Katerina Aleksandrovna dengė vakarienei stalą. Tėvas Fiodoras laisvomis nuo naktinių pamaldų dienomis mėgo anksti vakarieniauti. Audringa tėvo Fiodoro siela nežinojo ramybės. Niekuomet ji neturėjo ramybės Perėjęs iš seminarijos į universitetą ir pasimokęs trejetą metų teisės fakultete, metais Vostrikovas, pabūgęs galimos mobilizacijos, vėl grįžo į dvasininkų luomą. Pirmiausia buvo pateptas diakonu, o paskui įšvęstas popu ir paskirtas į apskrities N miestą.
Ir visuomet, visuose dvasiškos ir civilinės karjeros etapuose, tėvas Fiodoras buvo lengvo pelno ieškotojas.
Amžiaus 21 riebalų degintojas, Mityba pagal amžių - DELFI Gyvenimas
Svajojo tėvas Fiodoras apie nuosavą žvakių fabrikėlį. Tėvas Fiodoras baisiai kankindavosi, kai jam vaidendavosi didžiuliai fabriko būgnai, vyniojantys žvakių dagčius, ir jis susigalvodavo įvairiausių projektų, kurių įgyvendinimas turėjo jam suteikti pakankamai lėšų pirkti seniai nusižiūrėtam Samaroje fabrikėliui.
Tokios idėjos tėvo Fiodoro smegenis apšviesdavo staiga, ir jis tučtuojau griebdavosi darbo. Vėliau, sukrautas priemenėje, muilas ilgai drėko ir tižo, o Katerina Aleksandrovna, eidama pro jį, net apsiverkdavo.
O dar vėliau tą muilą teko išversti į pamazgų duobę. Paskaitęs kažkuriame gyvulininkystės žurnale, kad triušių mėsa ne blogesnė už vištieną ir kad triušiai, gausiai veisdamiesi, gali duoti rūpestingam šeimininkui didelį pelną, tėvas Fiodoras negaišdamas įsigijo pustuzinį šių gyvulėlių porų, ir jau po dviejų mėnesių šuo Nerka, išsigandęs daugybės ilgaausių padarų, užplūdusių kiemą ir namus, nežinia kur pabėgo.
Prakeikti N miesto gyventojai pasirodė užkietėję konservatoriai ir lyg susitarę nenupirko iš Vostrikovo nė vieno triušio.
Žaislų bandymo laboratorija PLC MEGA 2019
Tuomet tėvas Fiodoras, pasitaręs su pačia, nusprendė į savo meniu įtraukti triušieną, kuri esanti dar skanesnė už vištieną. Iš triušienos darė kepsnius, muštinius, maltinius, Požarskio kotletus; triušius virė sriubai, duodavo vakarienei kaip šaltą patiekalą ir vartojo įdarui.
Bet iš to nieko neišėjo. Tėvas Fiodoras paskaičiavo, kad valgant vien tik triušieną, šeimyna gali per mėnesį suvalgyti ne daugiau kaip keturiasdešimt gyvulėlių, o mėnesinis jų veislės prieauglis siekia devyniasdešimt galvų, be to, šis skaičius kas mėnuo didės geometrine progresija.
Pagaliau Vostrikovai nutarė namie įtaisyti valgyklėlę. Tėvas Fiodoras visą vakarą rašė cheminiu pieštuku kruopščiai sukarpyto languoto popieriaus lapeliuose skelbimus apie skanius šeimyninius pietus, taisomus tik su šviežiu sviestu. Popienė emaliuotoje lėkštėje padarė miltinių klijų, ir tėvas Fiodoras vėlai vakare priklijavo skelbimus prie visų telegrafo stulpų ir šalia tarybinių įstaigų. Naujas biznis turėjo didelį pasisekimą. Jau pirmą dieną atėjo septyni žmonės, tarp jų karinio komisariato raštvedys Bendinas ir komunalinio poskyrio vedėjas Kozlovas, kurio rūpesčiu neseniai buvo nugriautas vienintelis mieste senovės paminklas — Jelizavetos laikų Triumfo arka, trukdanti gatvės judėjimui.
Visiems pietūs labai patiko. Rytojaus dieną atėjo jau keturiolika valgytojų.
Nespėjo dirti triušiams kailiukų. Visą savaitę biznis puikiausiai vyko, ir tėvas Fiodoras jau ėmė galvoti apie nedidelės kailių dirbtuvėlės atidarymą, bet ūmai atsitiko baisi nelaimė. Suvilioti pikantiško kvapo, Vostrikovo triušiai apspito duobę, ir jau kitą rytą švelnūs graužikai pradėjo dvėsti.
Triušių maras truko tik tris valandas, bet paguldė du šimtus keturiasdešimt veislinių triušių ir visą jų nesuskaitomą prieauglį. Priblokštas tėvas Fiodoras nutilo porai mėnesių ir atsigavo tik dabar, grįžęs iš Vorobjaninovo namų ir užsidaręs, didžiai stebintis pačiai, miegamajame. Iš visko buvo aišku, kad tėvas Fiodoras užsidegė nauja idėja. Katerina Aleksandrovna sulenkto piršto krumpleliu pasibeldė į miegamojo duris. Atsakymo ji nesulaukė, tik giesmė nuskambėjo garsiau.
12 Kedziu - Ilja Ilfas Jevgenijus Petrovas
Po valandėlės durys prasivėrė, ir pro plyšį išlindo įraudęs kaip mergaitės tėvo Fiodoro veidas. Tėvas Fiodoras griebė žirkles, vėl užsidarė ir priėjo prie sieninio veidrodžio apdraskytais juodais rėmais. Paveikslėlyje aiškiai buvo pavaizduota žemiškojo gyvenimo netvarumas.
Mirtis buvo su dalgiu, smėlio laikrodžiu ir su sparnais. Sakytum ji buvo padaryta iš protezų ir ortopedinių dalių ir, plačiai išsižergusi, stovėjo ant nederlingos kalvotos žemės. Visa jos povyza aiškiai rodė, jog nepasisekimas su triušiais — žemiška tuštybė.
Document Information
Storas turtingas senis su barzda sėdėjo mažoje salėje soste. Tėvas Fiodoras nusišypsojo ir, atidžiai žiūrėdamas į save veidrodyje, pradėjo kirpti sau patriarchališką barzdą. Plaukai krito ant grindų, žirklės girgždėjo, ir po penkių minučių tėvas Fiodoras įsitikino nesugebėsiąs nusikirpti barzdos. Dabar ji buvo nusvirusi į vieną šoną, atrodė nepadoriai ir net įtartinai.
Dar valandėlę pasikankinęs prie veidrodžio, tėvas Fiodoras įsiuto, pasišaukė žmoną ir, duodamas jai žirkles, piktai tarė: — Padėk man nors tu, motinėle. Niekaip negaliu su tais gaurais susidoroti.
Nustebusi popienė net rankomis skėstelėjo. Padėk, susimildama. Spirulina yra plačiai naudojama daugelyje šalių kaip ekologiškai švarus sveikos mitybos produktas ir maisto papildas siekiant papildyti dietas baltymais ir vitaminais.
- 12 Kedziu - Ilja Ilfas Jevgenijus Petrovas | PDF
- Kaip greitai numesti svorį po vedybų
Spirulinos įtraukimas į dietą normalizuoja medžiagų apykaitos procesus, stabilizuoja kūno masę, padeda didinti organizmo gyvybingumą, jo atsparumą, protinį ir fizinį darbingumą. Melsvadumblis spirulina, ypatingas ojo amžiaus maistas, nėra sintetinis, laboratorijoje sukurtas darinys.
Tai nemirtinga gyvybės forma, ilgiau nei 3,5 milijardo metų verčianti saulės šviesą maistu. Spirulina yra unikalus vertingų maisto medžiagųnatūralių baltymų, mikroelementų, vitaminų ir fermentų šaltinis. Virš tūkstančio metų jo mitybines ir gydomąsias savybes vertina Afrikos ir Pietų Amerikos gyventojai.
Grynasis kiekis: tablečių 1 tabletė — mg. Sudedamosios dalys: spirulina milteliai, užpildas maltodekstrinas, mikrokristalinė celiuliozė, dikalcio fosfatas, riebalų rūgščių magnio druskos E b. Neviršyti rekomenduojamos dozės.
Nevartoti jeigu esate nėščia ar maitinate! Negalima vartoti asmenims iki 18 metų. Maisto papildas negali būti vartojamas kaip maisto pakaitalas!